ferimagnètikai, dielektrinės ar šiek tiek elektrai laidžios medžiagos, kurioms, kaip ir feromagnetikams, būdingos ryškios magnetinės savybės (santykinė magnetinė skvarba µ >> 1). Ferimagnetikai yra sudėtingos struktūros, sudaryti iš įvairių magnetinių ir diamagnetinių jonų. Žemiau būdingosios temperatūros (Néelio temperatūros) susidaro vienodai įmagnetėjusios atskiros sritys – ferimagnetiniai domenai. Kai pašalinio magnetinio lauko nėra, ferimagnetikas yra neįmagnetėjęs. Ferimagnetikai dažniausiai yra joniniai kristalai, susidedantys iš skirtingų elementų jonų, arba kai to paties elemento jonai priklauso neekvivalentiems kristalo gardelės mazgams. Labiausiai paplitę dviejų ar trijų dalinių magnetinių gardelių ferimagnetikai (ferimagnetizmas), turintys geležies arba retųjų žemių elementų atomų; metalų oksidų kietieji lydiniai – įvairūs feritai. Daugumą jų galima apibūdinti chemine formule MOFe2O3; čia M – dvivalenčio metalo – geležies Fe, nikelio Ni, mangano Mn, vario Cu, magnio Mg jonas. Jie turi kubinę špinelio tipo gardelę (būna normalieji ir inversiniai). Ferimagnetikai yra ir mišrieji feritai, pvz., juose yra cinko Zn: Mn‑Zn feritai, Ni‑Zn feritai. Ferimagnetinės savybės būdingos tik inversiniams ir mišriesiems feritams. Egzistuoja ir heksagoniniai feritai – magnetopliumbitai MO6Fe2O3, čia M – baris Ba, stroncis Sr, švinas Pb. Feritai yra ir retųjų žemių metalų oksidų ir geležies oksido junginiai, apibūdinami formule 5Fe2O3·3R2O3, čia – R – itris Y, gadolinis Gd, terbis Tb, disprozis Dy, holmis Ho, erbis Er, iterbis Yb, liutecis Lu. Jie turi granato gardelę ir vadinami feritais granatais. Labiausiai paplitę geležies itrio granatai. Yra ir sudėtingesnių feritų granatų, kuriuos nusako bendra formulė ; čia R3– – itrio arba kitų retųjų žemių elemento jonas, A3– ir B3– – Fe, aliuminio Al, galio Ga jonai. Ferimagnetikams priklauso kai kurie lydiniai ir intermetaliniai junginiai; jiems būdingi magnetostrikcijos, fazinių virsmų, rezonansinės elektromagnetinės energijos sugerties (ferimagnetinio rezonanso) reiškiniai. Ferimagnetikai plačiai naudojami elektronikoje. Dažniausiai naudojama ferimagnetinė keramika; jos magnetinės savybės artimos kristalinių ferimagnetikų savybėms, bet gamyba gerokai pigesnė. Kai kurių ferimagnetikų dalinių magnetinių gardelių momentai priklauso nuo temperatūros, todėl tam tikroje temperatūroje galima visiška ferimagnetikų magnetinių momentų kompensacija. Kompensuotųjų magnetinių gardelių paramagnetikai priskiriami antiferimagnetikų grupei; tai MnO, FeO, NiO, FeCl, MnSe. Šių medžiagų magnetinė juta kylant temperatūrai didėja, o pasiekus Néelio temperatūrą pradeda mažėti. Magnetinių gardelių kompensacija būdinga ir retųjų žemių feritams granatams. Mineralas, traukiantis geležį, buvo aptiktas daugiau kaip prieš tris tūkstantmečius. Tai gamtinis magnetitas geležies feritas FeOF2O3, t. y. ferimagnetikas.
2125