Namora Fernando Gonçalves (Fernandas Gonsalvesas Namorà) 1919 04 15Condeixa (prie Coimbros) 1989 01 31Lisabona, portugalų rašytojas. Coimbros universitete studijavo mediciną, dirbo gydytoju. Sukūrė poezijos (eilėraščių rinkiniai Reljefas / Relevos 1938, Sargasų jūra / Mar de Sargaços 1939, Žemė / Terra 1941, Šaltas rytas / As frias madrugadas 1959), joje vyrauja lyriniai gamtos motyvai, ryšku žmogaus būties prasmės tematika, yra eilėraščių, kuriuose atskleidžiama gyvenamojo laikotarpio socialiniai kontrastai. Išskirtinė lyrikos savybė – intymumas, jausmingumas. Parašė romanų (Septynios pasaulio dalys / As sete partidas do mundo 1938, Ugnis tamsią naktį / Fogo na noite escura 1943, Landynė / Casa de malta 1945, Naktis ir rytas / A noite e a madrugada 1950, San Francisco šachta / Minas de San Francisco 1946, Kviečiai ir pelai / O trigo e o joio 1954, Žmogus su kauke / O homem disfarçado 1957, Slapčiomis / Os clandestinos 1972, lietuvių kalba 1979, Liūdnoji upė / O rio triste 1982), novelių (Pasakojimai iš gydytojo gyvenimo / Retalhos da vida de um médico 2 dalys 1949–63, Nuošalus miestas / Cidade solitária 1951), literatūrinių dienoraščių (Vienintelis varpas kalnuose / Um sino na montanha 1968, Saulės garbintojai / Os adoradores do sol 1971, Laikraštis be datos / Jornal sem data 1988). Grožinės prozos kūriniuose vaizduojama jaunų Portugalijos intelektualų dvasinis, kultūrinis gyvenimas, gyvenamojo laikotarpio socialinės (neraštingumas, prietaringumas, dvasinis ir materialinis skurdas, vargingų žmonių beteisiškumas) ir politinės problemos, apmąstoma žmogaus prigimtis (egoizmas, veidmainiškumas, nužmogėjimas, sąmoningas ar nesąmoningas vadovavimasis savimeile ir savanaudiškumu), aukštinama humanizmas, daug dėmesio skiriama mažojo žmogaus gyvenimui; yra neorealizmo bruožų, būdinga psichologizmas, ryšku egzistencializmo įtaka, kai kuriuose prozos kūriniuose eksperimentuojama forma.
2271