Ferrara (Ferarà), miestas Italijos šiaurėje, Emilijos-Romanijos srityje, į šiaurės rytus nuo Bolonijos; provincijos centras.

Ferraros senamiestis

129 600 gyventojų (2024). Ferrara įsikūrusi prie Po di Volano (Po šaka). Oro uostas. Maisto (cukraus, spirito), chemijos (farmacijos, azoto trąšų, plastikų), avalynės pramonė, mašinų gamyba, metalo apdirbimas. Vaismedžių, cukrinių runkelių, ryžių auginimo regiono prekybos centras. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1391). Katedros, nacionalinis archeologijos, šiuolaikinio meno muziejai, nacionalinė pinakoteka.

2271

Architektūra

Ferraros katedra (12 a.)

Senamiestyje (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1995), kurį juosia gynybinės sienos, išliko: Šv. Romano koplyčia (10 a.), romaninė katedra (12 a.) su renesansine kampanile (14 amžius). Gotikiniai pastatai: Palazzo Comunale (1243, daug kartų perstatyti ir restauruoti), kunigaikščių Esteʼių rūmai Castello Estense (1385, perstatyti 16 a.) ir vasaros rezidencija Palazzo Schifanoia (1385). Renesansiniai statiniai: bažnyčios – Šv. Pranciškaus, Šv. Benedikto ir Šv. Marijos brastoje (abi 15 a.), Šv. Kristupo (1498–1553), Šv. Pauliaus (16 a.); rūmai – Palazzo dei Diamanti (1492, dabar muziejus), Palazzo di Lodovico il Moro (1492–16 amžius).

2271

Istorija

Manoma, Ferrara yra antikinio Forum Alieni miesto vietoje. Pirmą kartą minima 753, kai langobardai atėmė Ferrarą iš Ravennos egzarchato. Nuo 774 popiežiaus valda, nuo 10 a. nepriklausoma komuna. 13–16 a. Esteʼių giminės valdomos Ferraros kunigaikštystės centras; garsėjo poetais (F. Petrarca, L. Ariosto), tapytojais (C. Tura, F. del Cossa, Benvenuto Tisi); nuo 1471 knygų spausdinimo centras. 1598 grįžo popiežiaus priklausomybėn.

Nuo 1860 Italijos karalystės dalis.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką