Fes (arab. Fās, pranc. Fès; Fèsas), miestas Maroke, Vidurinio Atlaso šiaurinėje papėdėje; Feso-Mekneso regiono centras.
1,27 mln. gyventojų (2022). Tarptautinis oro uostas. Per Fesą eina Rabato–Orano geležinkelis, plentai į Marrakešą, Rabatą, Oraną. Karavanų keliai. Tekstilės, porceliano, maisto pramonė. Amatai (puodininkystė, kilimų gamyba, siuvinėjimas, odos, metalo dirbiniai). Žemės ūkio regiono prekybos ir musulmonų kultūros centras. Turizmas. Al Karavijino universitetas.
Architektūra
Feso senamiesčio panorama
Senamiestis apjuostas mūro siena su keturkampiais bokštais. Jį sudaro: kasba (su sienomis, vingiuotomis gatvėmis, 3–4 aukštų namais) ir medina – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1981). Medinoje išliko al Karavijino universitetas (įkurtas 859), mečečių (9–14 a.), gynybinių įtvirtinimų (12–17 a.), Didžioji mečetė (1276, su minaretu), pirtis (13 a.), Karalių rūmai (14 a., perstatyti 19 a.), medresės (14–17 a., puoštos mozaikomis). Po 1916 buvo pastatytas naujamiestis.
Istorija
789 Fesą įkūrė Idrisas I. Nuo 11 a. kultūrinis, religinis ir prekybos centras, vienas didžiausių Magribo miestų; 13 a. pradžioje čia gyveno apie 120 000 žmonių. Miesto plėtra dar labiau paspartėjo dėl daugybės musulmonų pabėgėlių iš Andalūzijos, kurią per rekonkistą 13 a. viduryje užėmė Kastilijos karalius Ferdinandas III. 1269–1549 Marinidų dinastijos valdomo Maroko sostinė. 1912 mieste pasirašyta Feso sutartis, pagal kurią šalyje buvo įvestas Prancūzijos protektoratas. 20 a. pirmoje pusėje pastatyta europietiško stiliaus pastatų.
2271