festivãliai (pranc. festival < lot. festivus – šventinis), meninių ir kultūrinių renginių masinės šventės (pvz., folkloro, studentų festivaliai); teatro, kino arba kitų meno kūrinių perklausos, apžiūros (pvz., kino festivaliai, muzikos festivaliai, teatro festivaliai). Festivalio tikslas – demokratizuoti ir decentralizuoti kultūrą, kelti profesionalių ir mėgėjų menininkų meistriškumo lygį, populiarinti regioną arba miestą, didinti jo prestižą ir kita. Festivaliai rengiami periodiškai, dažnai turi savo devizą, konkrečią tematiką (meno krypčių, žanrų, menininkų ar jų grupių kūrybos festivaliai).
Rengia valstybinės įstaigos ir organizacijos, privatūs asmenys, dalyvauja miesto, regiono, šalies (tarptautiniuose festivaliuose – kelių šalių) menininkai. Per festivalius dažnai rengiami konkursai, varžybos, skiriami prizai arba premijos. Pirmieji festivalio pobūdžio renginiai buvo senovės graikų olimpinės žaidynės, vėliau trubadūrų, minezingerių varžybos. Festivaliai rengiami nuo 18 a. pradžios. Žymiausi festivaliai: Avinjono festivalis, Bayreutho festivalis, Batho festivalis, Berlyno festivalis, Berlyno šventinės savaitės, Edinburgo tarptautinis festivalis, Glyndebourne’o festivalis, Kanų festivalis, Monte Carlo tarptautinis cirko festivalis, Olandijos festivalis, Prahos pavasaris, Varšuvos ruduo, Venecijos festivalis, Zalcburgo festivalis ir kiti.
Holi spalvų festivalis Madride (2015)
Lietuvoje 20 a. 4 dešimtmetyje Alytaus apskrityje buvo rengiamos Senovės dienos. 1932 įvyko pirmoji Kauno studentų pavasario šventė. 1933 tarptautiniame festivalyje Vengrijoje dalyvavo Stasio Paliulio skudučių, ragų, daudyčių ansamblis. Žymiausi 20 a.–21 a. pradžios festivaliai: Baltica, Birštono džiazo festivalis, Kino pavasaris, LIFE, Naujasis Baltijos šokis, Pažaislio muzikos festivalis, Skamba skamba kankliai, Vilniaus festivalis, Visagino country.
festivalis