fetišzmas, lytinis potraukis kito žmogaus daiktams, drabužiams, kūno dalims (nagams, plaukams ir kita). Fetišizmas atsiranda, kai potraukio objektas (fetišas, pavyzdžiui, nukirpta plaukų sruoga) tampa nuolatiniu ir pagrindiniu lytinio pasitenkinimo šaltiniu. Manoma, fetišizmas kyla dėl sąlyginių refleksų, kai konkretus dirgiklis (fetišas) susisieja su susijaudinimu; dirgikliai gali keistis. Fetišizmas iš dalies būdingas vaikų psichoseksualinės raidos pregenetalinei stadijai, vėliau yra suaugusiųjų lytinio gyvenimo viena apraiškų. Fetišizmas, virtęs vyraujančia lytinio pasitenkinimo forma, laikomas seksualine deviacija. Fetišizmo atmainos: pigmalionizmas, narcisizmas, automonoseksualumas (fetišas – savas kūnas, drabužiais ir manieromis prieš veidrodį imituojamas priešingos lyties partneris), heterochromofilija, retifizmas, deformacinis fetišizmas (fetišas – deformuota ar amputuota kūno dalis), ekskremontofilija (fetišas – geidžiamos lyties atstovo šlapimas, išmatos, prakaitas, seilės, sėkla ar mėnesinių išskyros), nekrofilija. Galima fetišizmo priešybė, kai tam tikra kūno dalis, kvapas arba daiktas slopina potraukį partneriui, net gali sukelti pasibjaurėjimą (seksualinė aversija). Fetišizmo terminą 1887 pirmasis pavartojo prancūzų psichologas A. Binet.
2271