Fidžio gamta

Fidžio gamtinis žemėlapis

Bouma nacionalinis parkas (Taveuni sala)

Fdžio gamtà

Krantai

Fidžis užima apie 300 Fidžio salyno salų. Didžiausios salos – Viti Levu (10 429 km²), Vanua Levu (5556 km²), Taveuni, Kadavu, Gau, Koro. Yra atolų. Daugumos salų priekrantėje – koralų rifai.

Reljefas

Dauguma salų yra vulkaninės kilmės; būdinga kalnuotas reljefas, pakrantėse – žemos lygumos. Didžiausias aukštis – 1323 m (Tomanivi kalnas Viti Levu saloje). Mažosios salos daugiausia koralinės kilmės, žemos.

Klimatas

Klimatas jūrinis tropinis. Metinė vidutinė temperatūra 29 °C. Kritulių iškrinta 1700–3500 mm per metus. Lietinguoju laikotarpiu (lapkritį–kovą) vidutinė temperatūra 26 °C, žiemą (birželį–spalį) – 23 °C, kritulių mažai. Lapkritį–balandį dažni tropiniai ciklonai ypač daug žalos padaro cukranendrių plantacijoms.

Vidaus vandenys

Didžiausios upės Viti Levu saloje – Rewa, Sigatoka, Navua, Ba, Vanua Levu saloje – Dreketi.

Augalija

Miškai užima apie 45 % Fidžio teritorijos. Kalnų pietrytiniuose šlaituose – drėgnieji atogrąžų miškai, šiaurės vakariniuose šlaituose – aukštažolės savanos. Pakrantėse yra mangrovių.

Gyvūnija

Iš žinduolių veisiasi šikšnosparniai (skraidantieji šunys), smulkūs graužikai. Gyvatėms naikinti užveista mangustų. Gausu paukščių (introdukuoti trumpapirščiai strazdai), varliagyvių. Iš roplių veisiasi gyvatės, driežai. Priekrantėje gausu žuvų, vėžlių, krabų, krevečių.

Aplinkos apsauga

Yra gamtos rezervatų, parkų. 2 Ramsaro konvencijos (Fidžyje įsigaliojo 2006) saugomos vietovės (plotas 1355 km²) – Navua aukštupys (Viti Levu sala) ir Qoliqoli Cokovatos rifai (Vanua Levu sala).

Fidžio pakranė (Mamanuca salų grupė)

Fidžio priekrantės rifas

Fidžis

Fidžio gyventojai

Fidžio konstitucinė santvarka

Fidžio partijos ir profsąjungos

Fidžio ginkluotosios pajėgos

Fidžio ūkis

Fidžio istorija

Fidžio švietimas

Fidžio žiniasklaida