Fdžio istòrija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinio Fidžio salose apsigyveno melaneziečių gentys. 1643 salas atrado olandas A. J. Tasmanas, 18 a. tyrė britai (Dž. Kukas ir kiti). Nuo 19 a. pradžios čia vyko pirkliai, misionieriai. 1784–1970 Fidžis buvo Didžiosios Britanijos kolonija. Siekiant išsaugoti fidžių tradicinę gentinę struktūrą uždrausta pardavinėti jų žemę. Nuo 19 a. pabaigos Fidžio cukranendrių plantacijose dirbo išeiviai iš Azijos, daugiausia indai (1879–1916 jų atvyko apie 60 000, 20 a. viduryje sudarė daugiau kaip 1/2 šalies gyventojų). Per II pasaulinį karą Fidžyje buvo išlaipinta Naujosios Zelandijos, vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė. 1966 Fidžis gavo autonomiją.
karaliaus Cakobau, kuris 1874 atidavė Fidžį karalienei Viktorijai, tėvo Tanoa namas Mbau gyvenvietėje (medžio raižinys, 19 a. antra pusė)
Nepriklausomybės laikotarpis
1970 10 10 Fidžis tapo nepriklausoma valstybe, Tautų Sandraugos nare. 1970–87 valdė provakarietiška, daugiausia fidžiams atstovaujančios Sąjungos partijos vyriausybė (ministras pirmininkas Ratu Kamisese Mara). 9 dešimtmetyje paaštrėjo fidžių ir diskriminuojamų indų konfliktas. 1987 Fidžio karininkas Sitiveni Rabuka įvykdė 2 karinius perversmus, 1987 10 07 paskelbė Fidžį respublika (Fidžis pašalintas iš Tautų Sandraugos; vėl priimtas 1997). 1990 konstitucija įtvirtino fidžių politinį vyravimą (jų atstovams garantuota dauguma parlamente). Vakarų valstybės nutraukė ekonominę paramą, šalį paliko daug indų, smuko ūkis. 1992–2000 valdžiusi Fidžio politinės partijos vyriausybė (ministras pirmininkas Sitiveni Rabuka, prezidentas 1994–2000 Ratu Kamisese Mara) 1997 priėmė konstitucijos pataisas, kurios panaikino daugumą rasinių apribojimų, artimiau bendradarbiavo su Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis.
2000 05 kariškiai, vadovaujami Fidžio ginkluotųjų pajėgų vado Franko Bainimaramos, įvykdė perversmą. Po 2001 parlamento rinkimų iki 2006 valdė fidžiams atstovaujančių partijų koalicinė vyriausybė (ministras pirmininkas Laisenia Qarese). 2006 12 surengtas dar vienas perversmas (karinei vyriausybei iki 2007 01 vadovavo Frankas Bainimarama). 2014, 2018 ir 2022 demokratinius parlamento rinkimus laimėjo liberali Fidžis pirmiausia partija (įkurta 2014); jos įkūrėjas Frankas Bainimarama 2007–2022 ėjo ministro pirmininko pareigas. 2022 koalicinės vyriausybės ministru pirmininku išrinktas Sitiveni Rabuka, tapęs naujos Liaudies aljanso partijos (įkurta 2021) lyderiu.
Fidžio prezidentas 2000–06 ir 2007–09 buvo Josefa Iloilo, 2009–15 – Epeli Nailatikau, 2015–21 – Joiji Konrote, nuo 2021 – Wiliame Katonivere.
Tautų Sandraugos (1970), Jungtinių Tautų (1970), Ramiojo vandenyno bendruomenės (1971), Ramiojo vandenyno salų forumo (1971) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2014.