Fidžio salynas

Fdžio salýnas, salų santalka Ramiojo vandenyno pietvakarinėje dalyje, Melanezijoje. Yra tarp Naujųjų Hebridų (vakaruose), Tuvalu salų (šiaurėje) ir Tongos salų (pietryčiuose). Priklauso Fidžiui. Salyną sudaro daugiau kaip 300 salų (apie 100 gyvenamų), išsibarsčiusių apie 3 mln. km² plote. Centrinę salyno dalį apima vidinė Koro jūra (iki 2930 m gylio povandeninė įduba), pietinį pakraštį skalauja Fidžio jūra. Salas supa koraliniai rifai, pakrančių uolos ir seklumos.

Dvi didžiausios salos – Viti Levu (plotas 10 429 km²) ir Vanua Levu (5556 km²) – yra salyno šiaurės vakaruose ir užima 6/7 šalies teritorijos; jas skiria Vatu-i-Ra sąsiauris. Kitos didesnės salos: Taveuni (435 km²), Kadavu (411 km²), Gau (136 km²), Ovalau (106 km²) ir Koro (105 km²); daugelio mažesnių salų plotas nesiekia 1 km². Yra atolų. Salos sudaro grupes: vakaruose – Viti Levu (bendras plotas apie 10 478 km²), Mamanucos (22 km²), šiaurės vakaruose – Lomaiviti (426 km²), Yasawos (154 km²), šiaurėje – Vanua Levu (6261 km²), rytuose ir pietryčiuose – Lau (516 km²), pietvakariuose – Kadavu (492 km²). Didžiausi rifai: Luvaibulu, Cakaulevu, Heemskerqo (visi šiaurėje), Duffo, Bukatatonoa (rytuose), Didysis Astroliabijos (pietryčiuose).

Fidžio salyno didžiausių salų gamtinis žemėlapis

Salos – vulkaninės ir koralinės kilmės povandeninių kalnagūbrių viršūnės; aktyvi seisminė zona.

Fidžio salyno pakrantėms būdingas kraštovaizdis

Vulkaninės kilmės salų kranto linija vingiuota, daug įlankų. Paviršius kalnuotas, išraižytas gilių slėnių; apie 30 viršūnių aukšesnių kaip 1000 metrų. Didžiausias aukštis 1323 m (Tomanivi kalnas Viti Levu saloje). Kalnų pakraščius užima plynaukštės, pakrantėse driekiasi siauros, upių žiotyse užpelkėjusios lygumos. Yra smėlėtų paplūdimių. Koralinės kilmės salų ir atolų paviršius žemas, pakrantės smėlėtos. Klimatas tropinis jūrinis. Vidutinė oro temperatūra 23–28 °C. Iškrinta 1700–3500 mm kritulių per metus, daugiausia lapkričio–kovo mėnesiais. Būna tropinių ciklonų. Didžiausios upės Viti Levu saloje: Rewa (ilgiausia; 145 km, apie 100 km laivuojama), Navua, Sigatoka ir Ba; išteka iš centrinės kalnų dalies. Didžiausias ežeras Tagimaucia (apie 23 ha; Taveuni saloje). Daugelyje mažesnių salų trūksta geriamojo vandens. Drėgnieji tropiniai miškai, savanos, pakrantėse mangrovės (Fidžio gamta).

Atskiras Fidžio salyno salas 1643 atrado A. J. Tasmanas, 1774 – Dž. Kukas. 1874–1970 buvo britų kolonija.

Mamanucos salų grupės nedidelė sala