Fdžio kis
Bendroji ūkio apžvalga
Fidžis – viena ekonomiškai stipriausių Melanezijos valstybių. Daugiausia pajamų gaunama iš turizmo ir cukraus eksporto. 2002 BVP sudarė 1,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 4,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1950 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 5500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. 1990–2000 infliacija sudarė vidutiniškai 3,4 %. Užsienio skola 162,7 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1999).
https://s.vle.lt/diagramos/206.html
Pramonė
Pramonėje dirba 34 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (1998). Kasama auksas (3842 kilogramai, 2000), sidabras (1475 kilogramai), yra vario, švino, cinko rūdų. 2001 pagaminta 520,1 mln. kilovatvalandžių elektros energijos (apie 80 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės, kitą dalį – šiluminės elektrinės). Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – cukraus pramonė (2000 pagaminta 335 000 tonų cukraus); daugiausia įmonių sutelkta Viti Levu salos vakarinėje dalyje ir Labasos apylinkėse. Cukraus pramonės šalutinis produktas – melasa (142 000 tonų, 1997). Plėtojama aliejaus (daugiausia kokosų – 6000 tonų, 2000), tabako (396 tonos cigarečių), muilo (6142 tonos), gaiviųjų (10 mln. litrų, 1997) ir alkoholinių (18 mln. litrų alaus, 2000) gėrimų, ledų (2,5 mln. litrų, 1997), žuvų, mėsos, pieno, drabužių, dažų, cemento (87 000 tonų) pramonė, medžio apdirbimas ir perdirbimas (tualetinio popieriaus gamyba).
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukciniame ūkyje dirba 40 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (2000). Eksportui daugiausia auginamos cukranendrės; jų produkcija (2,2 mln. tonų, 2000) sudaro apie 80 % visos bioprodukcinio ūkio produkcijos ir sukuria apie 30 % BVP. Didžioji cukranendrių plantacijų dalis priklauso indams. Auginama kokosai (2000 surinkta 215 000 tonų kokosų riešutų, pagaminta 13 000 tonų kopros), maniokai (30 000 tonų), ryžiai (18 000 tonų; daugiausia vidaus reikmėms), topinambai, bananai, dioskorėjos, kakavmedžiai, taro (krakmolingas šakniavaisis), prieskoniniai augalai (imbieras). Veisiama galvijai (350 000, 2000; daugiausia Viti Levu saloje), ožkos (235 000), kiaulės (115 000), arkliai, naminiai paukščiai. Kertamas miškas (yra vertingų medžių – podokarpų, santalmedžių, tikmedžių, raudonmedžių, bambukų). Žvejyba. 1999 sugauta 38 500 tonų jūrų gyvūnų (žuvų, moliuskų, vėžiagyvių). Renkama jūrų augalai, kriauklės, koralai. Daug pajamų gaunama iš žvejybos licencijų užsienio laivams (žvejoti Fidžio teritoriniuose vandenyse).
Turizmas
Suva
Vanua Levu salos pakrantė
2000 Fidžį aplankė 294 070 užsienio turistų (be kruizinių laivų keleivių); pajamos iš turizmo sudarė 426,3 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Kruiziniais laivais 1999 atvyko 14 030 užsienio turistų. Daugiausia turistų atvyksta iš Australijos (26 % visų Fidžio užsienio turistų, 2000), Jungtinių Amerikos Valstijų (18 %), Naujosios Zelandijos (17 %), Didžiosios Britanijos (10 %), Japonijos (7 %) ir kitų Ramiojo vandenyno salų (7 %), Kanados (4 %). Suvoje įsikūrusi Pietų Ramiojo vandenyno turizmo organizacijos būstinė.
Transportas ir ryšiai
2002 geležinkelių buvo 597 kilometrai (iš jų 225 kilometrai – siaurieji geležinkeliai, aptarnaujantys Viti Levu ir Vanua Levu salose esančias cukranendrių plantacijas). Automobilių kelių yra 3440 kilometrų, iš jų apie 49 % su kieta danga (1996); 500 kilometrų ilgio plentas eina aplink Viti Levu salą. Vidaus vandenų kelių apie 200 kilometrų; jais daugiausia plaukioja motorinės valtys ir iki 200 tonų talpos baržos. Fidžis yra svarbus punktas jūrų ir oro keliuose tarp Pietų Amerikos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos. Didžiausi jūrų uostai – Suva, Lautoka, Levuka, Savusavu. 2000 Fidžio prekybos laivyną sudarė 53 laivai (tonažas 29 500 bruto tonų). Tarptautiniai oro uostai – Nadi (didžiausias; Viti Levu salos vakaruose) ir Nausori (Suvos).
Bankai
21 a. pradžioje Fidžio bankų sistemą sudarė: centrinis – Fidžio rezervų bankas (Reserve Bank of Fiji, įkurtas 1984, būstinė Suvoje), 10 komercinių (visi Suvoje) – Nacionalinis (įkurtas 1974, 49 % kapitalo priklauso valstybei, 51 % – Australijos investuotojams), Plėtros (įkurtas 1967, valstybinis), 2 prekybos ir 6 užsienio bankai (Australijos, Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Naujosios Zelandijos, Pakistano ir Prancūzijos). Fidžio piniginis vienetas – Fidžio doleris, lygus 100 centų. Suvoje veikia Pietų Ramiojo vandenyno vertybinių popierių birža (South Pacific Stock Exchange, įkurta 1979, iki 2000 Suvos vertybinių popierių birža).
Užsienio prekyba
Fidžio užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 eksportuota prekių už 633 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 880 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama cukrus, melasa, auksas, drabužiai, jūrų produktai, kokosų aliejus, mediena, prieskoniai (imbieras), reeksportuojama nafta ir jos produktai, importuojama mašinos, transporto priemonės ir įranga, kuras, maisto, chemijos pramonės produktai. Fidžio svarbiausi eksporto partneriai – Australija (39,4 % viso Fidžio eksporto, 2000), Jungtinės Amerikos Valstijos (22,6 %), importo – Australija (38,9 % viso Fidžio importo, 2000), Naujoji Zelandija (16,4 %), Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija (po 4,5 %).
Fidžio BVP struktūra (2000)
1787
2271
-Fidžio pramonė; -Fidžio žemės ūkis; -turizmas Fidžyje; -Fidžio transportas; -Fidžio bankai; -Fidžio užsienio prekyba