fiksãcija (pranc. fixation < lot. fixus – tvirtas, nesuardomas), psichoseksualinės raidos sąvoka. Išliekantis malonumo siekiančios energijos susitelkimas ties ankstesne psichoseksualine stadija, kurioje liko neišspręstų konfliktų. Fiksacija gali pasireikšti, jeigu tam tikrame raidos tarpsnyje vaikas patiria per daug arba per mažai malonumų. Teigiama, kad vaiko raidą sulėtina nepalankus patyrimas, kuris gali blokuoti emocinį brendimą. Fiksacija yra susijusi su regresija (žmogaus grįžimu į ankstesnę psichoseksualinės raidos stadiją ir jo pastangomis išlaikyti tokį patį statusą, kokį turėjo vaikystėje, šeimoje). Juo stipresnė regresija, tuo greičiau, susidūrus su sunkumais, įvyksta fiksacija. Žmogaus nuostatos ir emocijos perkeliamos į kitą veiklą išsaugant ankstesnę patirtį, dėl to kai kurių asmenų santykis su kitais asmenimis ar daiktais gali būti itin ryškiai paveiktas vienos ar kitos stadijos (oralinės, analinės, falinės, latentinės, genitalinės).
2271