filembriogenèzė (gr. phylon – gentis, rūšis, giminė + embryon – gemalas + genesis – kilmė, atsiradimas), per kurią nors embrioninės raidos stadiją įvykęs paveldimas pokytis, išliekantis suaugusiame organizme. Tokie pokyčiai sukelia regresyvius arba progresyvius suaugusių gyvūnų organų pokyčius ir nukrypimus nuo taisyklingo (biogenetinio dėsnio nulemiamo) protėvių požymių pasikartojimo (rekapituliacijos) palikuonių ontogenezėje. Jei pokytis įvyksta per ankstyvąsias embriogenezės stadijas (archalaksė), organas jau iš pradžių vystosi kitaip negu protėvių (pvz., žinduolių plaukai jau per pirmąsias embriogenezės stadijas vystosi kitaip negu plakoidiniai ir raginiai žvynai). Jei pokytis įvyksta vidurinėse embriogenezės stadijose (deviacija), ankstyvosios palikuonių raidos stadijos panašios į protėvių, bet tolesnė raida būna kitokia (pvz., roplių raginiai žvynai iš pradžių vystosi kaip ir ryklių plakoidiniai žvynai, bet vėliau jų žvynų užuomazgų epiderminė dalis nesukaulėja kaip ryklių, bet suragėja). Kai pokytis įvyksta embriogenezės pabaigoje (anabolija), gemalas vystosi kaip ir protėvių, tik pabaigoje prisideda naujos stadijos (pvz., vėjažuvės ilgi žandai išauga tik mailiaus raidos pabaigoje). Filembriogenezės terminą 1910 sukūrė A. Severcovas (Rusija).
-archalaksė; -deviacija; -anabolija