filipiniẽčių kabos priklauso austroneziečių kalboms, tradiciškai skiriamos indoneziečių kalbų šakai. Vartojamos Filipinų salose, t. p. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. Kalbančiųjų filipiniečių kalbomis 45 mln. (2013). Filipiniečių kalboms priskiriama daugiau kaip 100 kalbų, iš jų pagrindinės: visajų, tagalų (kartu su anglų kalba Filipinų Respublikos oficialioji kalba), ilokų, bikolų, pampanganų, pangasinanų. Vieno kriterijaus, pagal kurį filipiniečių kalbos skirstomos į grupes, nėra. Vieni kalbininkai skiria pietų ir šiaurės, kiti – ir vidurio filipiniečių kalbų grupę, dar kiti skirsto pagal tikybą ar etnines grupes. Visos filipiniečių kalbos yra agliutinacinės. Dažniausiai turi 5 balsines ir 16 priebalsinių fonemų. Žodžių tvarka nėra griežta, svarbūs tarnybiniai žodžiai ir dalelytės. Leksikoje daug skolinių iš indų, kinų, arabų, ispanų, anglų kalbų. Raštą turi visajų, tagalų, sebuanų, panajanų, ilokų, bikolų, pampanganų, pangasinanų, samarnonų, magindanao, maranao ir kai kurios kitos filipiniečių kalbos. Iki ispanų užkariavimo vartojo skiemeninį filipiniečių raštą, kilusį iš brahmi (išliko 14–16 a. visajų ir tagalų kalbų rašto paminklų); šis raštas gerokai pakitęs vartojamas Mindoro ir Palawano salose. Nuo 18 a. perėmė lotyniškąją abėcėlę, Mindanao ir Sulu salų musulmonai vartoja ir arabų raštą. Dauguma filipiniečių kalbų rašto neturi.
2703