Filipnų choreogrãfija ir teãtras. Seniausi filipiniečių šokiai tiniklingas, Kalapatis, Kilingkinganas, Itik-itik kilo iš gamtos (paukščių, gyvūnų) pamėgdžiojimo. Šokių ir teatro elementų būta ir senovinėse liaudies bei religinėse šventėse. Šokiams buvo pritariama gongais, bambuko ksilofonais, gitaromis, būgnais. Ritualiniams šokiams vadovaudavo šamanas. Per padėkos ritualą būdavo šokama apsigobus gobtuvais, su durklais rankose, pritariant gongams. Iki šiol kai kuriose Filipinų dalyse, kurioms būdinga Indonezijos, Pietų Azijos muzikos tradicijos, populiarūs aborigenų šokiai: kūdikio palaiminimo, iniciacijos, vestuvių, teatralizuoti pergalės šventimo. Nuo 14 a. Filipinų šokiams įtakos turėjo musulmonų kultūra. Nuo 16 a. filipiniečių šokius veikė Vakarų Europos (ypač ispanų) muzikos tradicijos, tapo populiarūs fandangas, chota, valsas, čekų polka, prancūzų kadrilis, pas de quatre. 1581 italų choreografas Appiani subūrė šokėjų trupę. Nuo 16 a. su krikščionybe daug teatralizuotų šokių atsirado religinėse šventėse (per Kalėdas buvo šokamas ratelis, Šv. Šeimos Betliejuje šokis). 18 a. pabaigoje paplito anglų šokis Ba-Ingles, amerikiečių – Birginia. Filipinuose sausio mėnesį gatvėse šokami teatralizuoti, panašūs į spalvingus persirengėlių spektaklius ritualiniai šokiai sinulog ir din. Su ispanų ir amerikiečių šokiais Filipinuose paplito sarsuelos, vodeviliai, spektakliai, kuriuose vaidino operos dainininkai ir šokėjai. 20 a. pradžioje Filipinuose gastroliavo rusų baleto artistai V. Nižinskis, A. Pavlova. 1927 L. Adameit įkūrė baleto mokyklą, 6 dešimtmetyje H. Z. Benitez – Filipinų moterų universiteto Bayanihan folklorinių šokių trupę. 1970 choreografė A. Reyes Filipinų kultūros centre subūrė Moderniojo šokio trupę (nuo 1977 Filipinų baletas; prie jos veikia šokio mokykla). Kūrė choreografai D. Reyes, A. Locsin, J. Lucila, B. M. Molina, A. Lugnasinas, J. de Pazas, F. Fernandez, šoka I. Abéjero, A. Lugnasinas, C. Crame, C. Rambuyonas, B. Gaongenas. Repertuare vyrauja klasikiniai (I. Albénizo Salomėja 1998), vietinių kompozitorių (M. Ishii Babaylan, J. Ayalos Taong Talangka, abu 1994) baletai. Veikia Filipinų baleto teatras, kuriame kuria choreografai B. E. S. Villaruzas, L. O. Goquingco, A. Kane, R. M. Santos, R. de Oteyza, Ricardo ir Roberta Casselliai, E. Elejaras, F. L. Radaic, J. Borromeo, T. Llaceras, L. Layagas, T. Fabella, G. Caringalis, E. Cruzas, N. Froilanas. 1978 S. P. C. Fernandezas Iligane įkūrė teatrą IPAG, jame derinama šokis, muzika ir drama, kuria choreografė J. C. F. Malit, režisierius R. Mijaresas, artistai L. Monterola, W. Balaido, P. J. dela Victoria, L. F. Maglinao. Kiti teatrai: R. Obusano folkloro trupė, dramos trupė Tanghalang Pilipino, avangardinis teatras Dulaang Talyer, teatras William Shaw Mandaluyonge. Žymesni dramos teatrų aktoriai: D. Avellana, L. V. Avellana, W. Guerrero, S. Montano. Baleto artistus rengia Filipinų baleto, Filipinų menų mokyklos, Filipinų moterų universiteto Bayanihan folklorinių šokių trupės mokykla.
Filipinų kultūra
Filipinų konstitucinė santvarka
Filipinų partijos ir profsąjungos