Filipnų operãcija, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ginkluotųjų pajėgų strateginė puolamoji operacija prieš Japonijos kariuomenę per Antrąjį pasaulinį karą. Vyko 1944 10 20–1945 07 05 Ramiojo vandenyno pietvakarinėje dalyje.
Tikslas – sumušti Japonijos 14‑ojo fronto kariuomenę (daugiau kaip 270 000 karių, 500 lėktuvų), svarbiausias karinio laivyno jėgas (86 laivai) ir užimti Filipinų salyną. Operacijoje dalyvavo JAV 3‑asis ir 7‑asis laivynai (245 laivai, iš jų 29 povandeniniai), 6‑oji armija (240 000 karių), dalis 8‑osios armijos, Tolimųjų Rytų karinės oro pajėgos (daugiau kaip 2500 lėktuvų); vadas D. MacArthuras. Filipinų operacija prasidėjo JAV karinio desanto išlaipinimu Leytės saloje. Per kovas dėl jos (10 23–26) įvyko Leytės įlankos mūšis – didžiausias šio karo jūrų mūšis. Jį Japonija pralaimėjo. 1945 01 09 JAV kariuomenė išsilaipino Luzono saloje, vasario mėnesį – Mindanao, Palawano, kitose salose ir iki 07 05, padedama vietos gyventojų, Filipinų salyną išvadavo. Per Filipinų operaciją buvo nutrauktas Japonijos susisiekimas su pietinėmis jūromis, susidarė palankios sąlygos pulti Japonijos salas.
Jungtinių Amerikos Valstijų kariškiai išsilaipina Leytės saloje (viduryje – D. MacArthuras; 1944 10 20)