Taglioni Filippo (Filipas Taljònis) 1777 11 05Milanas 1871 02 11Como, italų baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas. M. Taglioni tėvas. 1794–98 šoko Italijos, 1799 – Paryžiaus teatruose, 1802–05 – Švedijos karališkojoje operoje Stokholme. 1805–28 dirbo baletmeisteriu Europos teatruose. 1830–36 buvo Paryžiaus operos baletmeisteris, sukūrė baleto divertismentų operoms, pastatė baletus; svarbesni: J. M. Schneitzhöfferio Silfidė, A. Gyrowetzo Natali, arba Šveicarijos pienininkė (abu 1832), A. Ch. Adamo Dunojaus mergelė (1836). 1837–42 su dukterimi dirbo Sankt Peterburge (Miranda, arba Laivo sudužimas 1838, pagal D. F. E. Aubero, G. A. Rossini muziką, L. W. Maurerio Šešėlis 1839, A. Ch. Adamo Jūrų plėšikas 1840), vėliau – kitų šalių teatruose (G. Panizzos Perė 1843, L. M. Viviani Šešėlis 1846, abu Milano teatre La Scala).
Filippo Taglioni (nežinomas dailininkas, aliejus, apie 1871, Teatro La Scala muziejus Milane)
Garsėjo kaip baleto pedagogas, įtvirtino romantizmo estetiką baleto teatre. Pirmasis panaudojo šokio ant pirštų galų (avint puantus) techniką ir naujo tipo baleto šokėjos kostiumą (trumpesnį, lengvesnį, patogų šokti), scenos efektams (skrydžiams, herojams atsirasti, pradingti) naudojo scenos techniką. Kūrybai būdinga fantastikos, egzotikos motyvai, itin pabrėžiama žanrinės scenos, pantomima, vaidyba, naudojami stilizuoti liaudies šokiai, tobulinama klasikinio šokio technika.
1310