filogenèzė (gr. phylon – gentis, veislė + genesis – kilmė, atsiradimas), mikroorganizmų, augalų ir gyvūnų įvairių sistematinių grupių (rūšių, genčių ir kitų) istorinė raida. Kiekvienos organizmų grupės filogenezė (makroevoliucijos) pagrindas – rūšies mikroevoliuciniai procesai, kuriuos nulemia požymių arba savybių paveldimumas, jų kintamumas veikiant abiotiniams ir biotiniams veiksniams bei gamtinė atranka (evoliucijos teorija). Svarbiausi filogenezės dėsniai: visi filogenetiniai pokyčiai padeda organizmams prisitaikyti prie aplinkos (adaptacijos dėsnis); organizmams prisitaikant prie aplinkos palikuonių požymiai išsiskiria (divergencijos dėsnis); naujos didelės organizmų grupės atsiranda ne iš labiausiai išsivysčiusių, bet iš palyginti primityvių protėvių; organizmo individualus vystymasis (ontogenezė) yra trumpas svarbiausių rūšies istorinės raidos etapų pakartojimas (rekapituliacijos dėsnis). Ankstyviausiame Žemės istorijos periode prekambre atsirado pirmosios prokariotinės ląstelės, vėliau – eukariotinės, daugialąsčiai organizmai. Filogenezės terminą 1866 pirmasis pavartojo E. Haeckelis (Vokietija).
2544