finansinė krizė

finánsinė krzė, valstybės finansų sistemos funkcionavimo sutrikimas. Dažniausiai skiriamos šios finansinės krizės rūšys: valiutos krizė, bankų krizė ir užsienio skolos krizė.

Valiutos krizė

Valiutos krizė reiškiasi kaip staigus valiutos nuvertėjimas arba didelė valiutos kurso devalvacija. Valiutos krizė gali būti paprastoji (arba mokėjimų balanso), sukelta valstybės skolos arba privačių kreditorių įsipareigojimų nevykdymo. Paprastoji valiutos krizė kyla, kai esant fiksuotam valiutos kursui reiškiasi realus valiutos kurso svyravimas, kuris prieštarauja kitiems pinigų politikos tikslams, galimybė išlaikyti tą patį fiksuotą valiutos kursą priklauso nuo šalies oficialiųjų atsargų dydžio.

Valstybės skolos sukeltos krizės atveju, kai vyriausybės įsipareigojimai išreikšti užsienio valiuta, užsienio kreditoriai, nuogąstaudami dėl valstybės įsipareigojimų nevykdymo ir valiutos devalvacijos, stengiasi susigrąžinti investicijas (dėl kapitalo atitraukimo mažėja oficialiosios atsargos, tai lemia nacionalinės valiutos devalvaciją), kai vyriausybės įsipareigojimai išreikšti nacionaline valiuta, kreditoriai, saugodamiesi infliacijos ir valiutos nuvertėjimo dėl daromos pinigų emisijos biudžeto deficitui padengti, savo aktyvus nacionaline valiuta keičia į užsienio valiutą ir taip spartina nacionalinės valiutos nuvertėjimą ir devalvaciją.

Privatūs kreditoriai nevykdydami savo įsipareigojimų gali sukelti valiutos krizę net ir esant nedideliam valstybės įsiskolinimui.

Bankų krizė

Bankų krizė kyla, kai bankai sustabdo įsipareigojimų vykdymą dėl gresiančio ar prasidėjusio masinio indėlių atsiėmimo, sukelto indėlininkų panikos, ar dėl bankų bankroto, t. p. kai vyriausybė būna priversta suteikti bankams plataus masto pagalbą ar stabdyti probleminių bankų veiklą.

Bankų krizę sukelia įvairūs veiksniai, veikiantys bankų gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, makroekonominiai svyravimai (palūkanų normų, realaus valiutos kurso, BVP, infliacijos svyravimai), paskolų teikimas su bankais susijusiems asmenims (bankų savininkams ir valdytojams), prasta apskaita ir įstatyminė bazė, nepakankama bankų priežiūra, paskolų masto didėjimas ir nekilnojamojo turto kainų mažėjimas (dėl to sumažėja už paskolas įkeisto turto vertė).

Galimos bankų krizės požymiai yra didelė vadinamųjų blogų paskolų dalis bankų paskolų portfeliuose, dideli nekilnojamojo turto ir akcijų kainų svyravimai, verslo problemos.

Bankų krizę lydi priverstiniai bankų uždarymai, susijungimai, nacionalizavimas, masinis indėlių atsiėmimas, vyriausybės pagalbos padidinimas vienam ar keliems bankams. Ši krizė sukelia sunkesnius padarinius ekonomikai nei kitų ūkio sektorių problemos.

Užsienio skolos krizė

Užsienio skolos krizė reiškiasi, kai šalys skolininkės nesugeba ar nenori vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, – tai gali sukelti valstybės bankrotą.

Užsienio skolos krizes sukelia šie pagrindiniai veiksniai: per didelis valstybės skolinimas ir skolinimasis, išorinis šokas (dėl kainų kritimo gali sumažėti eksporto pajamos ir šalis gali nutraukti savo įsipareigojimų vykdymą arba padidėjus palūkanų normai sumažėjusio projektų pelningumo gali nepakakti įsipareigojimams vykdyti), valiutos kurso rizika, kai paskolos imamos ne nacionaline, bet užsienio valiuta, neatsižvelgiant į šią riziką, t. p. per trumpas užsienio paskolos terminas, vienų kreditorių sekimas rizikingu kitų kreditorių pavyzdžiu (dėl informacijos trūkumo).

Istorija

Didelė finansinė krizė ištiko Didžiąją Britaniją per Septynerių metų karą (1756–1763). Karinių išlaidų finansavimas didinant pinigų emisiją sukėlė finansinę krizę Jungtinėse Amerikos Valstijose per JAV pilietinį karą (1861–1865), Rusijoje – per Krymo karą (1853–1856). Kapitalistinės sistemos raidos pradžioje krizės buvo trumpalaikės, vėliau tapo ilgesnės. Ypač ilga buvo Didžiosios depresijos sukelta finansinė krizė, kuri apėmė Europos valstybes ir Jungtines Amerikos Valstijas.

20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje dėl globalizacijos, valstybių finansų sistemų liberalizavimo ir ypač dėl krizės procesų išplitimo į kitas šalis finansinės krizės įgavo naujų bruožų. Pagal krizės padarinius tarptautinei finansų sistemai didžiausios buvo 1997–1998 Azijos krizė, kuri prasidėjo nuo kapitalo pasitraukimo iš Tailando vidaus finansų rinkų, ir pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė, 2008 prasidėjusi nuo didelių hipotekos bendrovių ir investicinių bankų žlugimo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Finansinės krizės Lietuvoje

Lietuva pajuto Didžiosios Britanijos finansinę krizę, kilusią per Septynerių metų karą: Prūsija 1756 užėmusi Saksoniją užgrobė Abiejų Tautų Respublikos monetų kaldinimo įrangą ir masiškai leido į apyvartą falsifikuotus pinigus, tai smukdė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomiką.

Kilus Didžiosios depresijos sukeltai finansinei krizei, Lietuvoje dėl išmintingos pinigų ir biudžeto politikos, nepaisant pasunkėjusių sąlygų ir indėlių sumažėjimo, pavyko apsaugoti bankus nuo bankrotų ar veiklos sustabdymo (buvo likviduotos tik kelios nedidelės kredito įmonės) ir litą nuo devalvacijos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bankų sektorius vienas pirmųjų pradėtas liberalizuoti. Sparčiai steigėsi nauji (dažniausiai nedideli) komerciniai bankai, pvz., 1993 pabaigoje veikė 28 bankai. Dėl prasto kapitalo valdymo, nerealių paskolų teikimo principų, neadekvačių palūkanų, menkos bankų priežiūros, bankų darbuotojų neprofesionalumo, savivalės ar net nusikalstamos veiklos labai padidėjo vadinamųjų blogų paskolų dalis (daug išduotų paskolų buvo susijusios su bankų vadovybe), daug bankų tapo nemokūs. 1994 prasidėjo bankų krizė, 1995 pabaigoje ji apėmė visą bankų sistemą, daug jų bankrutavo, liko tik 12 bankų. Sumažėjo pasitikėjimas bankais. Indėlininkai (ir Vyriausybė) masiškai pradėjo atsiiminėti iš bankų savo indėlius. 1996 Vyriausybė pavėluotai ėmėsi veiksmų krizei įveikti: buvo numatyta kompensuoti visuose šalies bankuose laikomus indėlius, sugriežtinta bankų priežiūra. Bankų krizės padariniai buvo juntami iki 1999.

Pagal poveikį Lietuvos ūkiui žalingos buvo 1998 Rusijos krizė, kuri reiškėsi kaip valiutos, bankų ir užsienio skolos krizės, ir 2008 prasidėjusi pasaulinė finansinė krizė.

3160

-krizė; -valiutos krizė; -bankų krizė; -užsienio skolos krizė; -pasaulinė finansinė krizė