finánsų rinkà, finansinių aktyvų (vertybinių popierių) kūrimo ir mainų teisinių, institucinių ir organizacinių priemonių visuma. Apima įvairiai organizuotas vertybinių popierių biržas ir tiesioginių sandorių rinkas, kuriose prekiaujama finansiniais aktyvais, t. p. vertybinių popierių (akcijų, obligacijų ir kitų) išleidimo sistemą.
Pagal vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorių eiliškumą finansų rinka būna pirminė (joje pirmą kartą parduodami išleisti vertybiniai popieriai) ir antrinė (perpardavimo rinka, kurioje perkami ir parduodami anksčiau išleisti vertybiniai popieriai), pagal vertybinių popierių ekonominę prigimtį – paskolų (prekiaujama paskolos vertybiniais popieriais) ir nuosavo kapitalo (prekiaujama akcijomis; akcijų rinka), pagal finansinių aktyvų terminą – pinigų rinka (prekiaujama vertybiniais popieriais, kurių terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai) ir kapitalo rinka (prekiaujama ilgesnio nei vienerių metų termino vertybiniais popieriais). Paskolų ir nuosavo kapitalo rinkos skiriamos į organizuotas biržas ir tiesioginių, arba nebiržinių, sandorių rinkas. Organizuota birža – koordinuota, centralizuota prekybos struktūra su specifinėmis taisyklėmis, kurių laikosi vertybinius popierius perkantys ir parduodantys biržos nariai (finansų tarpininko įmonės). Pirminė rinka paprastai nėra organizuota birža. Pirminės rinkos operacijos vykdomos tiesioginių sandorių rinkoje. Tiesioginių sandorių rinka nėra apibrėžta vietos atžvilgiu, neturi centralizuotos struktūros. Pvz., Lietuvos nacionalinė vertybinių popierių birža Nasdaq Vilnius yra organizuota antrinė nuosavo kapitalo rinka, kurioje prekiaujama bendrovių akcijomis, pirminei prekybai tenka tik nedidelė apyvartos dalis.
Finansų rinka perskirsto lėšas iš taupytojų (lėšų šaltinių) lėšų naudotojams, garantuoja investicijų likvidumą, teikia informaciją finansų vadybai. Finansų rinka suteikia galimybę lėšų naudotojams mainais už vertybinius popierius surinkti dideles piniginių lėšų sumas iš taupytojų, o taupytojams – teisę į lėšų naudotojų būsimus pinigų srautus. Antrinė vertybinių popierių rinka gerokai padidina investicijų likvidumą. Investuotojai pirmą kartą išleidžiamus vertybinius popierius perka noriau, jeigu žino, kad vėliau galės juos parduoti. Likvidūs vertybiniai popieriai investuotojams yra patrauklesni, todėl jie pirks ir mažesnio pajamingumo vertybinius popierius, kuriais aktyviai prekiaujama antrinėje rinkoje. Vertybinių popierių kainų pokyčiai teikia informaciją apie ūkio būklę ir perspektyvas. Pvz., jei investuotojai tikisi ekonomikos nuosmukio, jie sieks išvengti galimo nuostolio ir norės susigrąžinti investuotas lėšas parduodami vertybinius popierius prieš prasidedant nuosmukiui ar jo metu. Rinkoje parduodamų vertybinių popierių apimtys padidės, o jų kainos sumažės. Taip finansų rinka perspėja apie gresiantį ūkio nuosmukį. Finansų rinka padeda susiorientuoti, kaip įmonei nuosekliai didinti savo akcijų kainą. Kai investuotojai, numatydami didesnius būsimus dividendus arba mažesnę investavimo riziką, pradeda pirkti daugiau akcijų, šių akcijų kaina, palyginti su kitų panašių akcijų kainomis, ilgesnį laiką didėja ir tai rodo, kad įmonės vadovybės priimami sprendimai priimtini investuotojams. Jeigu akcininkai numato ateityje mažesnius dividendus ar didesnę riziką, jie pradeda pardavinėti akcijas, taip dažniausiai padidindami rinkoje akcijų pasiūlą ir sumažindami jų kainą.
3160