fnikas (Phoenix), arekinių (Arecaceae) šeimos augalų gentis. 17 rūšių. Paplitęs Azijos ir Afrikos atogrąžų bei subtropinio klimato juostose. Auga sausringuose regionuose, oazėse, prie upių arba šlapiose vietose (mangrovėse).
datulinis finikas su vaisiais
Stiebas 15–20 m aukščio, iki 80 cm skersmens, tiesus. Lapai plunksniški, 4–6 m ilgio, susitelkę stiebo viršūnėje. Dvinamis augalas. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į šluoteles. Apdulkina vėjas. Vaisius – uoga su didele kieta sėkla. Kai kurių rūšių finikų vaisiai (vadinami datulėmis) valgomi švieži ir džiovinti. Finikas dauginasi sėklomis ir atžalomis. Labiausiai paplitęs ir didžiausią reikšmę turi datulinis finikas (Phoenix dactylifera). Tai seniausias sausringų subtropinių regionų kultūrinis augalas. Asirijoje, Babilone, senovės Egipte ir kitur augintas nuo Ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų. Daugiausia auginamas Šiaurės Afrikoje, Arabijos pusiasalyje, Irake, Irane, Afganistane, Pakistane. Kambariuose ir oranžerijose kartais auginami kanarinis finikas (Phoenix canariensis), lenktalapis finikas (Phoenix reclinata) ir Robeleno finikas (Phoenix robelenii). Pelkinis finikas (Phoenix paludosa) auga mangrovėse, sudaro sąžalynus.
849