finikiẽčių rãštas yra garsinis priebalsinis. Vartotas finikiečių nuo antro tūktantmečio prieš Kristų vidurio. Šiaurės Afrikos kolonijose apie pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje susiformavo finikiečių rašto atmaina – pūnų raštas. Finikiečių rašto 22 ženklai (raidės) žymėjo priebalsius; kitaip negu egiptiečių, ženklas žymėjo tik raidės pavadinimo pirmąjį garsą. Kiekviena raidė turėjo savo pavadinimą, susijusį ne tik su garsine reikšme, bet ir su grafine forma (pvz., priebalsio š, pavadinto šynu ‘dantis’, grafinė forma priminė dantį), bei tam tikrą seką. Buvo rašoma iš dešinės į kairę. Per senovės graikus, gavusius raštą apie 9 a. pr. Kr., finikiečių rašmenys tiesiogiai arba per romėnus paplito po visą pasaulį. Iš finikiečių abėcėlės kilo aramėjų (aramėjų raštas), hebrajų, senosios graikų abėcėlės, o iš jų – kitos Mažojoje Azijoje vartotos ir dabar Afrikoje, Azijoje (pvz., arabų), Europoje vartojamos garsinio rašto abėcėlės.
finikiečių raštas
2703