Finkija, senovės šalis Viduržemio jūros rytų pakrantėje, Libano kalnų papėdėje (dabartinio Libano ir Šiaurės Vakarų Sirijos pajūrio juosta).
Finikiečių kilmė ir gyvenama teritorija
Šalies gyventojai finikiečiai kilo iš vakarų semitų genčių kanaaniečių šakos. Pasak legendos, jie į šią teritoriją atsikėlė nuo Raudonosios jūros krantų (tikriausiai nuo Indijos vandenyno). Kai kurie senovės finikiečių istorikai teigia, kad finikiečiai ir yra tikrieji šalies gyventojai. Manoma, jau penktame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų finikiečiai, palikę Palestinos ir Sirijos dykumose gyvenusius kaananiečius, Viduržemio jūros rytų pakrantėje įkūrė žemdirbių ir žvejų gyvenvietes, kurios išsiplėtė į didelius amatų ir prekybos centrus: Sidoną (dabartinė Saida; laikomas seniausiu Finikijos miestu), Tyrą (dabartinis Suras), Biblą (dabartinis Džubailis), Ugaritą (dabartinė Ras Šamra), Arvadą (dabartinis Ruadas), Berutą (dabartinis Beirutas) ir kitus. Palanki geografinė padėtis padėjo jiems sausumos keliais užmegzti prekybos ryšius su Mesopotamija ir Nilo upės slėniu (Egiptu), užvaldyti Viduržemio jūros rytinės dalies prekybos kelius.
Biblo griuvėsiai
Miestai-valstybės
Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Finikija buvo miestų-valstybių, kurias valdė valdovai, junginys. Valdovų valdžią ribojo diduomenės taryba, kai kada – tautos susirinkimas. Nuo antro tūkstantmečio pradžios Finikijos miestai-valstybės dažniausiai buvo pavaldūs Egipto faraonams, bet tai netrukdė jiems palaikyti diplomatinius santykius su Šiaurės Mesopotamija ir kitais kraštais. 13 a. pabaigoje–12 a. pradžioje dauguma Finikijos miestų, jau nuo antro tūkstantmečio vidurio siekiančių išsivaduoti iš Egipto valdžios, tapo savarankiški. 10 a. pr. Kr. Tyro karalius Hiramas I sukūrė jungtinę Tyro ir Sidono karalystę, kuri pajungė ir kitus Finikijos miestus-valstybes. Buvo užmegzti glaudūs kariniai ir politiniai ryšiai su Izraelio ir Judėjos karalyste. 10 a. pabaigoje Tyras prarado savo reikšmę ir Finikijos miestai-valstybės vėl tapo savarankiški.
reljefas, vaizduojantis finikiečių prekybinį laivą (4 a. pr. Kr.)
Kolonijos
Antro tūkstantmečio viduryje–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje finikiečiai kolonizavo Viduržemio jūros pietines ir vakarų pakrantes bei salas. Jų kolonijos įsikūrė Pietų Ispanijoje, Sicilijoje, Sardinijoje, Šiaurės Afrikoje. Taso saloje (Egėjo jūros šiaurinė dalis) jie surado geležies rūdos ir pradėjo jos gavybą. Finikiečių kolonizacijos objektu tapo ir Tėbai Bojotijoje. 9–7 a. finikiečių vakarinės kolonijos įgijo politinį savarankiškumą, tačiau jas pajungė Kartagina (finikiečių kolonija Šiaurės Afrikoje).
Asirijos ir Persijos valdymas
Finikijos moneta (Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
Nuo 8 a. pradžios Finikijos miestus-valstybes nuolat niokojo, 8 a. antroje pusėje–7 a. pajungė Asirija. Finikijos miestai išsaugojo vidaus autonomiją ir savo valdovus. Tyras palaikė diplomatinius santykius su Damasko ir Izraelio karalystėmis. 722 ir 701 asirai numalšino Finikijos miestų sukilimus, 677 jie sugriovė Sidoną. 605 žlugus Asirijai, Finikija tapo Naujosios Babilonijos karalystės ir Egipto varžybų objektu. Iš pradžių ji atiteko Egiptui, 539–332 priklausė Persijos Achaimenidų valstybei. Finikijos laivynas per graikų–persų karus (500–449 pr. Kr.) kovėsi persų pusėje – nugalėję graikus finikiečiai tikėjosi monopolizuoti Viduržemio jūros baseino rytinės dalies prekybą. 4 a. pr. Kr., nepatenkinti persų valdžia, jie suartėjo su graikais. 4 a. viduryje Finikijoje įvyko didelis sukilimas. Jį numalšinę persai visiškai sugriovė Sidono miestą.
Helenizmo ir Romos laikai
333 pr. Kr. į Finikiją, nesutikusi didesnio pasipriešinimo, įsiveržė Aleksandro Makedoniečio kariuomenė. Nuo 332 pr. Kr. Finikija priklausė jo sukurtai imperijai, vėliau, prasidėjus diadochų kovoms, atiteko Ptolemajams, nuo 3 a. pr. Kr. vidurio – Seleukidų valstybei. Tuo laiku Finikija buvo sparčiai helenizuojama. Kai kuriuose jos miestuose įsigalėjo tironai. Nuo 63 pr. Kr. iki 1 a. po Kr. pradžios Finikijos teritorija priklausė Romos provincijai Sirijai. Helenizmo ir Romos laikais Finikijos miestai turėjo savivaldą. Finikiečiai buvo pamažu asimiliuoti kitų Sirijos gyventojų ir šalį nustota vadinti Finikijos vardu.
Kultūros pasiekimai
Finikijos miestai garsėjo amatais, prekyba, laivų statyba ir jūrų keliautojais; finikiečiai buvo geri purpuro gavybos meistrai. Manoma, jie išrado ir stiklo gaminimo būdą. Antro tūkstantmečio prieš Kristų viduryje finikiečiai sukūrė garsinį priebalsinį raštą (finikiečių raštas).