Finikijos architektūra
Finkijos architektūrà
antkapiniai paminklai Amrite (1 a. pr. Kr.)
Trečio–antro tūkstantmečio architektūrai įtakos turėjo Egipto, Babilonijos menas. Seniausi Finikijos statiniai – šventovės po atviru dangumi iš netašytų akmens luitų obeliskų, apjuostų netaisyklingos formos siena (Amrite, Bible, Maltos ir Gozo saloje, visos antras tūkstantmetis prieš Kristų). Architektūroje naudota ir tašyti akmenys, kalkių bei smėlio skiedinys, puošybai – bronza, medis (ypač kedras). Pirmame tūkstantmetyje statytos stačiakampio plano akmeninės šventyklos plokščiais stogais ir kolonomis prie įėjimo. Uolose iškirstų stačiakampio plano kiemų viduryje buvo pastatyta akmeninių, plokščiais stogais šventyklų su altoriumi viduryje; jų karnizus rėmė bronzinės kolonos (Amritas 8–7 a. prieš Kristų). Pirmame tūkstantmetyje Viduržemio jūros Finikijos kolonijose statytos nedidelės stačiakampio plano, su skulptūromis viduje šventyklos. Jos puoštos liūtų, jaučių, sfinksų moters galva statulomis, reljefais su valdovų, šventųjų gyvūnų, medžioklės vaizdais.
Antrame tūkstantmetyje iš akmenų mūryti požeminiai laidojimo rūsiai, į kuriuos vedė dromai (Ugarite). Pirmame tūkstantmetyje šie rūsiai buvo dengti skliautais.
Išliko uolose iškirstų laidojimo patalpų su sarkofagais (Tyro karaliaus Ahiramo, 11–10 a. pr. Kr.), kuriuos puošė reljefai su laidojimo ir aukojimo vaizdais. Miestai buvo apjuosti masyviomis akmeninėmis dantytomis gynybinėmis sienomis su bokštais (Tyro vaizdai asirų reljefuose, 9–7 a. pr. Kr.), gyvenamieji namai daugiaaukščiai, akmeniniai, su nedideliais langais viršutiniame aukšte. Finikijos architektūra turėjo įtakos vėlesnei Artimųjų Rytų, graikų meno raidai.
2972
Finikija