finitzmas (lot. finitus – baigtinis), logikos ir matematikos koncepcija, teigianti, kad logikos ir matematikos teorijas pagrindžiančiuose turininguose samprotavimuose turi būti naudojamos tik baigtinės (finitinės) priemonės atsisakant aktualiosios begalybės sąvokos. Numato tik baigtines konstrukcijas ir išvadas – intuityviai (akivaizdžiai) pateikiamus objektus ir efektyviai realizuojamus procesus. Finitizmo koncepciją 1899 sukūrė D. Hilbertas formalistinėje metamatematikos programoje ieškodamas matematikos pagrindimo formaliomis aksiominėmis konstrukcijomis. Transfinitines matematikos sąvokas D. Hilbertas laikė idealiomis minties konstrukcijomis, kurių kūrimas ribojamas tik neprieštaringumo reikalavimu.
314