fnų kabos, uraliečių kalbų šeimos finougrų kalbų grupė. Skiriami 3 pogrupiai: Baltijos finų kalbos, Permės finų kalbos, Volgos finų kalbos. Baltijos finų kalbos (suomių, estų, karelų, vepsių, ingrų, arba ižorų, lyvių ir vodų) turi daug bendrų, artimą giminystę liudijančių bruožų. Šiam pogrupiui šiek tiek artimesnės yra Volgos finų pogrupio mordvių ir marių, arba čeremisų, kalbos, viena nuo kitos nutolusios labiau negu Baltijos finų kalbos; mordvių kalba turi 2 bendrinės kalbos variantus – erzių ir mokšų. Permės finų kalbos priklauso udmurtų (votiakų) ir komių kalbos; jų giminystė su kitomis finų kalbomis dar tolimesnė. Komių kalba t. p. turi 2 bendrinės kalbos variantus – susiformavusį 19 a. pirmoje pusėje zyrėnų tarmės pagrindu ir nuo 1939 vartojamą permiečių. Dabar geografiškai nesusisiekiančias Baltijos ir Volgos finų kalbos jungė mirusios (13 a. asimiliavo slavai) merių, meščerių ir muromių kalbos. Pirmosios knygos mordvių (erzių) ir marių kalbomis buvo išspausdintos 18 a. antroje pusėje, mordvių (mokšų) kalba – 20 a., pirmoji udmurtų kalbos gramatika – 1775. Dauguma finų kalbų vartoja rusų rašmenis, suomių, estų ir lyvių kalbos – lotynų.
330