Komissarževskij Fiodor (rus. Фёдор Комиссаржевский; Fiodoras Komisaržèvskis) 1882 05 23Venecija 1954 04 16 ar 17Darien (Konektikuto valstija), rusų teatro režisierius, teatro pedagogas, teoretikas, dailininkas.
Studijavo architektūrą Sankt Peterburge ir Vokietijoje. Nuo 1904 dirbo V. Komissarževskajos teatre Sankt Peterburge, 1907–09 čia pastatė K. Hamsuno, O. Wilde’o, L. Andrejevo, C. Goldoni, M. Maeterlincko pjesių. 1910–14 režisavo K. Nezlobino ir Mažajame teatre (abu Maskvoje). 1910 įkūrė teatro studiją Maskvoje, nuo 1914 prie jos įsteigė V. Komissarževskajos teatrą, buvo jo režisierius. Režisavo operų (Didžiajame teatre Maskvoje ir kituose). Nuo 1919 gyveno Didžiojoje Britanijoje, dėstė Karališkojoje dramos meno akademijoje Londone. Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos teatruose pastatė rusų dramaturgų kūrinių (A. Čechovo Ivanovas 1925, Dėdė Vania, Trys seserys, abu 1926, Žuvėdra 1936, N. Gogolio, A. Puškino), naujai interpretavo W. Shakespeare’o kūrinius (Venecijos pirklys 1932, Makbetas 1933, Karalius Lyras 1936, Užsispyrėlės sutramdymas 1939); sukūrė spektaklių scenovaizdžių.
Fiodor Komissarževskij
Nuo 1939 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dėstė Yale’io universitete (turėjo savo studiją). Parašė straipsnių ir knygų (Teatro preliudijos / Teatral′nye preljudii 1916, Aktoriaus kūryba ir Stanislavskio teorija / Tvorčestvo aktjora i teorija Stanislavskogo 1916, Aš ir teatras / Myself and the Theatre 1929, rusų kalba 1999) apie teatrą, kuriose kritikavo realistinį (K. Stanislavskio) ir sąlyginį (V. Mejerholdo) teatrą. F. Komissarževskis savo spektakliuose skleidė sintetinio teatro, universalaus aktoriaus idėją, pabrėžė kūrybinį įkvėpimą. F. Komissarževskio režisūra ir teatrinės pažiūros padarė įtaką P. Brooko ir P. Hallo teatro reformoms.
3145