fitocenològija (fito… + gr. koinos – bendras + logos – mokslas), fitosociològija, mokslas, tiriantis fitocenozes, jų vidinę struktūrą, raidą ir kaitą, paplitimą, produktyvumą, naudojimo galimybes, augalų tarpusavio santykius fitocenozėje. Išskiria fitocenozių klasifikavimo vienetus (asociaciją, sinuziją), sudaro formalią hierarchinę jų sistemą. Fitocenologija pagal objekto bendrumą siejasi su augalų geografija, augalų ekologija, augalų sistematika, biocenologija. Teikia žinių praktinei žmogaus veiklai, nurodo, kaip keisti fitocenozių raidą.
Pasaulyje
Susiklostė 19 a. pabaigoje. Terminą 1918 pirmasis pavartojo Helmutas Gamsas (Šveicarija). Fitocenologijos atsiradimui turėjo įtakos botanikų geografų A. Grisebacho (Vokietija), S. Koržinskio ir A. Beketovo (Rusija) mokslo darbai. Žymiausi fitocenologai: J. Braunas‑Blanquet (Šveicarija), F. Clementsas (Jungtinės Amerikos Valstijos), V. Aliochinas, V. Sukačiovas (Rusija).
Lietuvoje
Reikšmingiausius fitocenologinius tyrimus 20 a. atliko K. Regelis, J. Dagys, M. Natkevičaitė‑Ivanauskienė. 21 a. pradžioje fitocenologijos problemos daugiausia tiriamos Gamtos tyrimų centro Botanikos institute (V. Rašomavičius, Daiva Patalauskaitė, Z. Sinkevičienė).
L: M. Natkevičaitė‑Ivanauskienė Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai Vilnius 1983; Lietuvos augalija Vilnius 1998; J. Braun‑Blanquet Pflanzensoziologie New York 1964.
2544