fitocenòzė (fito… + gr. koinos – bendras), augal bendrijà, augalų rūšių visuma, užimanti tam tikrą plotą ir pasikartojanti augalijos dangoje panašiomis ekologinėmis sąlygomis; svarbi sudėtinė biocenozės dalis. Kiekviena fitocenozė yra palyginti vienalytės sudėties ir sandaros sistema. Ją sudarančios augalų rūšys yra glaudžiai susijusios: padeda viena kitai augti arba konkuruoja tarpusavyje. Fitocenozė priklauso nuo aplinkos ir pati tą aplinką keičia. Joje išryškėja įvairių rūšių individų pasiskirstymas pagal aukštį. Tokia diferenciacija vadinama fitocenozės stratifikacija, arba pasiskirstymu ardais. Kadangi skirtingų rūšių fenologinės fazės nesutampa, vyksta sezoninė fitocenozės kaita, kinta jos išorinis vaizdas (aspektas). Tuščiame plote (išdegusio miško vietoje) išaugę augalai formuoja laikinąją fitocenozę. Ją keičia kita laikinoji fitocenozė. Vėliau susidaro patvari, ilgalaikė, vadinamoji klimaksinė fitocenozė. Ši fitocenozė, išsivysčiusi po natūralaus nuniokojimo arba antropogeninio poveikio, vadinama antrine fitocenoze. Vienos nuo kitų fitocenozės (miškas, pieva, stepė) skiriasi tam tikra išorine išvaizda (fizionomija), jas sudarančių augalų rūšimis, rūšių gausumu, gyvybingumu, plotu. Lyginant daugelio fitocenozių floristinę sudėtį galima išskirti tas rūšis, kurios sieja tam tikras fitocenozes, arba priešingai, skiria jas; tai vadinamosios diagnostinės rūšys. Fitocenozės klasifikavimo svarbiausias vienetas yra asociacija. Fitocenozės terminą 1915 sukūrė J. Paczoskis (Lenkija). Jas tiria fitocenologija.
2544