fitopatogènai (gr. phyton – augalas + pathos – liga + genos – giminė, kilmė), augalų ligų sukėlėjai. Fitopatogenai yra įvairūs mikroorganizmai, kurie neturi chlorofilo, nesintetina organinių medžiagų ir minta kitų organizmų medžiagomis. Fitopatogenams priklauso virusai, bakterijos, fitoplazmos, grybai (sudaro didžiausią grupę). Virusinių augalų ligų sukėlėjai virusai dauginasi tik parazituojamuose augaluose. Jų pažeistų augalų lapams būdinga spalvų mozaika (mozaika), jie susisuka, susigarbanoja, ištįsta, susmulkėja, pagelsta. Ypač kenksmingos bulvių ir pomidorų virusinės ligos. Virusus platina vabzdžiai per duriamuosius burnos organus, dirvožemio nematodai, jie plinta augalus dauginant vegetatyviniu būdu arba juos mechaniškai sužalojus. Bakterijos sukelia linų, kopūstų, bulvių bakteriozes. Fitopatogeninės bakterijos yra dažniausiai lazdelės formos, pavienės, kartais susijungusios po dvi ar į ilgesnes grandines, judrios; dauginasi dalijimosi būdu, sporas sudaro retai. Sausros metu, t. p. veikiamos saulės spindulių jos greitai žūva. Bakterijos plinta su sėklomis, per sirgusių bakteriozėmis augalų liekanas ir dirvą. Fitoplazmos sukelia augalų fitoplazmozes, nuo jų augalai pagelsta, pažaliuoja, susidaro raganų šluotos. Grybų sukeliami augalų vėžiai, dėmėtligės, kūlės, miltligės, puviniai, rauplės, rūdys padaro daug nuostolių žemės ūkiui. Fitopatogenai naikinami fizikiniais, mechaniniais, agrotechniniais ir cheminiais metodais.
2432