Fizeau bandymo schema; juodos rodyklės rodo vandens tekėjimo kryptį
Fizeau bandymas (Fizò bañdymas), bandymo metu nustatytas šviesos greitis judančioje terpėje ir įrodyta, kad judanti terpė iš dalies velka šviesą. Fizeau bandymo schema: spinduolio S šviesa pusiau skaidria plokštele P padalijama į du pluoštus 1 ir 2. Atsispindėję nuo veidrodžių M1, M2 ir M3 ir nuėję vienodus atstumus spinduliai vėl krinta į plokštelę P. 1 spindulys iš dalies praeina pro plokštelę P, o 2 spindulys iš dalies atsispindi nuo jos, ir stebėjimo kryptimi sklinda dvi koherentinės bangos 2′ ir 1′, kurios žiūrono Ž židinio plokštumoje sukuria interferencinį vaizdą.
Spindulių kelyje yra vamzdžiai, kuriais greičiu v teka vanduo. 1 spindulys abiejuose vamzdžiuose sklinda vandens tėkmės kryptimi, 2 spindulys – prieš tėkmę. Pagal susidariusio interferencinio vaizdo juostelių poslinkį išmatavęs spindulių sklidimo trukmės skirtumą 1851 A. H. L. Fizeau apskaičiavo, kad šviesos vilkimo koeficientas α = 1 – 1/n2. Šviesos greitis greičiu v judančioje terpėje lygus u = c/n ± αv; čia c – šviesos greitis vakuume, n – terpės (vandens) lūžio rodiklis, pliuso arba minuso ženklas atitinka šviesos sklidimą vandens judėjimo arba priešinga kryptimi. Fizeau bandymas padėjo sudaryti ir tikrinti pagrindines judančiųjų terpių elektrodinamikos lygtis.
1333
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.