fiziknė kinètika, teorinės fizikos šaka, tirianti nepusiausvirąsias makroskopines sistemas. Skirstoma į termodinaminę (nepusiausvirųjų vyksmų termodinamika) ir statistinę fizikinę kinetiką. Pagrindinis statistinės fizikinės kinetikos uždavinys – rasti sistemos mikroskopinių būsenų pasiskirstymo funkciją (mikroskopinės būsenos tikimybę). Šią funkciją nusako kinetinės lygtys (pvz., Boltzmanno kinetinė lygtis), kurios sudaromos atsižvelgiant į sistemos sandaros ir dalelių sąveikos mikroskopinius modelius bei išorines sąlygas ir būna sudėtingos. Todėl randama tik apytikslė pasiskirstymo funkcijos išraiška. Žinant pasiskirstymo funkciją galima apskaičiuoti nepusiausvirosios sistemos charakteristikas, pvz., kinetinius ir pernašos koeficientus (elektrinį ir šiluminį laidį, klampą, difuzijos koeficientą ir kita), dalelių ir pernašos srautų tankius, nustatyti jų priklausomybę nuo laiko. Statistinės fizikinės kinetikos metodais išvedamos difuzijos, šilumos laidumo, Stokeso ir kitos pernašos lygtys, nustatomos jų galiojimo sąlygos.
2469