fizikos mokslo įstaigos

fzikos mókslo staigos, laboratorijos, fizikos mokslo institutai (valstybiniai, privatūs), tarptautinės laboratorijos ir mokslo centrai. Iki 19 a. vidurio veikė nedidelės fizikos laboratorijos universitetuose, daugiausia skirtos studijoms, t. p. kai kurių mokslų akademijų ir pavienių mokslininkų laboratorijos. Pirmoji didesnė mokslinė laboratorija su specialia įranga įvairiems tyrimams – Cavendisho laboratorija Kembridžo universitete – įkurta 1874 J. C. Maxwello. 19 a. antroje pusėje fizikos problemoms spręsti prie universitetų ėmė kurtis autonomiškos mokslo įstaigos – mokslo institutai, pirmasis jų – 1850 įsteigtas Ch. A. Dopplerio Vienos universitete, po 20–30 metų – Grazo, Strasbūro, Berlyno, Paryžiaus ir kituose universitetuose. 19 a. pabaigoje atsirado pirmieji fizikos institutai prie didelių pramonės įmonių, o 20 a. pradžioje ir prie mokslų akademijų, t. p. steigiami valstybiniai fizikos institutai. 1911 Vokietijoje įsteigta Kaizerio Vilhelmo draugija mokslui skatinti ir kurti jai pavaldūs institutai (dabar draugija vadinasi M. Plancko vardu, jai priklauso 80 fizikos bei kitų mokslų institutų, mokslo įstaigų). Prancūzijoje prieš II pasaulinį karą įkurtas Nacionalinis mokslinių tyrimų institutas (CNRS). Jungtinėse Amerikos Valstijose II pasaulinio karo metais įsteigtos Los Alamoso ir Metalurgijos laboratorijos branduoliniams tyrimams, susijusiems su atominės bombos kūrimu, vykdyti vėliau tapo nacionalinėmis Los Alamoso ir Kalifornijos instituto Los Andžele Argonne’o laboratorijomis, kuriose keli tūkstančiai darbuotojų nagrinėja fizikos ir technikos įvairias problemas. Fermi nacionalinė greitintuvų laboratorija (įkurta 1967) daugiausia atlieka elementariųjų dalelių tyrimus. Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia ir didžiausias pasaulyje institutas, priklausantis pramonės kompanijai Bell Laboratories (tyrimų sritys – elektronika, ryšių technika, medžiagotyra). 1912 belgų mecenato E. G. J. Solvay lėšomis mokslininkų tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti įkurtas Tarptautinis fizikos ir chemijos institutas. Didžiausia Europos fizikos mokslo įstaiga yra Europos branduolinių tyrimų centras (CERN), jo pagrindinė mokslinių darbų kryptis – elementariųjų dalelių ir branduolio fizika.

Svarbiausios fizikos mokslo įstaigos Lietuvoje: Fizinių ir technologijos mokslų centras, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto laboratorijos ir Lazerinių tyrimų centras.

1778