fzikų draugjos, visuomeninės organizacijos, susikūrusios fizikos darbams plėtoti ir koordinuoti, fizikos žinioms populiarinti. Rengia konferencijas, leidžia mokslinius žurnalus ir kitą literatūrą, rūpinasi fizikų rengimu ir fizikos mokslo populiarinimu visuomenėje, plėtoja ryšius tarp fizikų, dirbančių aukštosiose mokyklose, mokslo institutuose, pramonėje bei vidurinėse mokyklose. Iki 19 a. antros pusės buvo bendros gamtos mokslų draugijos, bet daugėjant mokslininkų ir siaurėjant jų specializacijai atsirado poreikis burtis vienos mokslo krypties specialistams. Pirmoji fizikų draugija buvo įkurta Vokietijoje 1845, Didžiojoje Britanijoje – 1874, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 1899. Lietuvos fizikų draugija veikia nuo 1963. Didžiausia pasaulyje Jungtinių Amerikos Valstijų fizikų draugija (American Physical Society) turi apie 43 000 narių, iš jų 22 % – kitų šalių fizikai. Ji leidžia svarbius tarptautinio lygio mokslo žurnalus – Physical Review (5 serijos), Physical Review Letters, Reviews of Modern Physics ir kitus. 1968 buvo įkurta Europos fizikų draugija (European Physical Society, EPS), vienijanti atskirų Europos šalių draugijas. Veikia jos įvairios sekcijos, atitinkančios šiuolaikinės fizikos šakas, t. p. komitetai ir grupės, kurios rūpinasi konferencijų rengimu, profesine kvalifikacija, leidyba ir moksliniais ryšiais, fizikos istorija, technologijomis ir kita. Europos fizikų draugija kasmet skiria keliolika premijų už laimėjimus įvairiose fizikos srityse. Tarptautinė teorinės ir taikomosios fizikos sąjunga vienija 60 šalių fizikus; skatina ir plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą fizikos srityje ir mokslo plėtrą pasaulyje. Veikia jos įvairios komisijos ir darbo grupės.
1778