fziniai pratmai, sąmoningi viso kūno ar jo dalių judesiai ir jų junginiai. Prasmingai, metodiškai tinkamai ir sistemingai atliekami stiprina žmogaus sveikatą, gerina organizmo funkcijų veiklą, ugdo valią ir kompleksinius (adaptacinius, ekspresinius, fizinius, motorinius, komunikacinius, konstrukcinius, koordinacinius) gebėjimus, lavina fizines ypatybes, tobulina kūno formas. Fiziniai pratimai yra fizinio ugdymo ir saviugdos svarbiausia priemonė, pratybų struktūrinis vienetas, kurio esmę ir poveikį lemia jo sudėtingumas, trukmė ir intensyvumas. Fizinių pratimų klasifikacijų yra daug. Skiriami pagal paskirtį (parengiamieji, žaidimų, imituojamieji, koreguojamieji, papildomieji fiziniai pratimai) ir vyraujančią veiklą (bėgimo, metimų, šuoliavimo, atsispyrimo fiziniai pratimai). Sportuojant įvairūs pratimai atliekami tikslingai, remiantis klasifikacija lengviau juos parinkti (pasirinkti). Pagal istoriškai susiklosčiusias fizinio ugdymo sistemas skiriamos 4 fizinių pratimų grupės: gimnastikos pratimai, įvairūs žaidimų metu naudojami pratimai, turistiniai fiziniai pratimai, sportiniai pratimai. Pagal fizinių ypatybių lavinimą skiriami pratimai, lavinantys greitumą, jėgą, ištvermę, lankstumą, vikrumą, pagal anatominį požymį – tam tikras raumenų grupes: rankų, kojų, kaklo, nugaros ir kitas, pagal bendrą fizinių pratimų struktūros požymį – cikliniai (bėgimas, čiuožimas), acikliniai (šuolių iš vietos pratimai), mišrūs (šuolis į tolį įsibėgėjus, ieties metimas įsibėgėjus) pratimai, pagal atliekamų judesių intensyvumą – mažo, vidutinio, didelio, didesnio ir didžiausio intensyvumo, pagal sporto šakas – slidinėjimo, plaukimo, imtynių ir kiti pratimai. Fizinių pratimų poveikis organizmui priklauso nuo individualių žmogaus gebėjimų, tinkamo psichinio ir fizinio krūvio reguliavimo, pratimų atlikimo sąlygų.
2195