fzinis asmuõ, asmuõ (lot. persona), individas, turintis civilinį teisinį subjektiškumą, tai yra galintis turėti subjektines teises ir teisines pareigas, jas savarankiškai įgyti, perleisti ar realizuoti. Subjektiškumą sudaro: teisnumas (gebėjimas turėti teises ir pareigas) ir veiksnumas (individo galėjimas savo veiksmais įgyvendinti jam priklausančias teises ir pareigas). Teisnumas ir veiksnumas gali būti apribojami tik teismo, atsižvelgiant į žmogaus teises pagal tarptautinę teisę. Teisnumas atsiranda žmogui gimus, kai kuriais atvejais – sulaukus tam tikro amžiaus, pvz., rinkimų teisė, teisė sudaryti santuoką. Veiksnumas siejamas su individo amžiumi ir psichikos būkle. Fizinis asmuo gali būti veiksnus tik tada, kai sugeba protingai veikti, sąmoningai suvokti savo poelgius ir jų padarinius – beveik visada atsiranda asmeniui sulaukus įstatymo numatyto amžiaus.
Įvairiose teisės šakose fizinio asmens veiksnumo atsiradimas nustatomas pagal teisinio reguliavimo dalyką ir metodą, pvz., civilinėje teisėje fizinio asmens visiškas veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės. Yra ir santykinis veiksnumas, kurį civilinėje teisėje turi 14–18 metų nepilnamečiai. Fiziniai asmenys pagal pilietybę skirstomi į piliečius, užsieniečius ir asmenis be pilietybės.