fizinių asmenų pajamų mokestis
fzinių asmen pajam mókestis, asmeninio pajamų mokesčio rūšis. Fizinių asmenų pajamų mokesčio subjektas (mokėtojas) – fizinis asmuo, objektas – fizinio asmens gaunamos pajamos. Fizinių asmenų pajamų mokesčio dydis gali būti apskaičiuojamas pagal angliškąją (kiekviena fizinio asmens pajamų rūšis apmokestinama atskirai) arba globalinę (prūsiškąją; visos fizinio asmens pajamos apmokestinamos kartu) sistemą. Šiuo mokesčiu paprastai apmokestinamas ne visas gautų pajamų dydis, yra nustatomas neapmokestinamasis pajamų minimumas, taikoma įvairios lengvatos ir skirtingi tarifai.
LIETUVOJE atkūrus nepriklausomybę fizinių asmenų pajamų mokestis buvo mokamas iki 2002 pabaigos pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą (1990, įsigaliojo 1991). Mokesčio subjektai buvo visi fiziniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės), gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvoje registruotose įmonėse, įstaigose ir organizacijose (tarp jų ir užsienio įmonių atstovybėse bei nuolatinėse buveinėse) bei užsienyje įsteigtose Lietuvos įmonėse ir organizacijose; Lietuvos gyventojai, gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio įmonių; užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio įmonių; fiziniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės), gaunantys su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš Lietuvoje įsteigtų įmonių (tarp jų ir užsienio įmonių atstovybių), užsienyje įregistruotų Lietuvos įmonių bei iš Lietuvos gyventojų, kitos veiklos; nuolatiniai Lietuvos gyventojai (įskaitant užsienio piliečius ir asmenis be pilietybės), gaunantys su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš užsienio įmonių, užsienio valstybių gyventojų, iš ūkinės komercinės ir kitos veiklos. Fizinių asmenų pajamų mokesčiu buvo apmokestinamos su darbo santykiais susijusios pajamos (piniginės ir natūrinės), gaunamos pagrindinėje ir nepagrindinėje darbovietėje (darbo užmokestis, įvairios priemokos, iš socialinio draudimo lėšų mokamos ligos bei motinystės ar tėvystės pašalpos, vienkartinės premijos, tantjemos, išeitinės pašalpos ir kita), autorinis atlyginimas (išmokamas autoriams ar jų įpėdiniams), ūkinės komercinės veiklos pajamos (juridinio asmens teisių neturinčių individualiųjų įmonių bei ūkinių bendrijų ir kai kurių kitų asmenų pajamos). Fizinių asmenų pajamų mokestis nebuvo išskaitomas iš pensijų, mokamų iš valstybinių socialinio draudimo fondų ir valstybės bei savivaldybių biudžetų; iš studentų ir moksleivių stipendijų bei pašalpų, mokamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų; iš kai kurių kitų stipendijų ir pašalpų; iš nustatyto dydžio komandiruočių išlaidų kompensacijų ir kai kurių kitų pajamų. Pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos buvo apmokestinamos 33 % tarifu atskaičius iš jų neapmokestinamąjį minimumą (skirtingą įvairioms asmenų grupėms). Nepagrindinėje darbovietėje gautos pajamos buvo apmokestinamos taip: 10 % tarifu pajamų dalis iki pusės pagrindinio neapmokestinamojo minimumo, 20 % – pajamų dalis, didesnė už pusę pagrindinio neapmokestinamojo minimumo, bet ne didesnė už vieną pagrindinį neapmokestinamąjį minimumą, 35 % – pajamų dalis, didesnė už vieną pagrindinį neapmokestinamąjį minimumą. Autorinis atlyginimas už mokslo, literatūros, meno kūrinius, išradimus, atradimus ir kitus autorinius darbus buvo apmokestinamas 13 % tarifu. Autoriniams atlyginimams už išradimus bei atradimus taikytas aštuonių pagrindinių neapmokestinamųjų minimumų dydžio neapmokestinamasis minimumas, jeigu autoriams buvo išduotas autorinis liudijimas. Atskira tvarka buvo apmokestinamos juridinio asmens teisių neturinčių individualių įmonių ir ūkinių bendrijų pajamos, fizinių asmenų ūkinės komercinės veiklos pajamos, gautos pardavus ar išnuomojus turtą ir kita. 2003 fizinių asmenų pajamų mokestį pakeitė gyventojų pajamų mokestis.
2470
pajamų mokestis