ispanė šoka flamenką
flameñkas (isp. flamenco), ispanų folkloro (vokalinės instrumentinės muzikos ir šokio) rūšis ir atlikimo stilius. Daugiausia paplitęs Andalūzijoje. Flamenkas apima apie 50 šokio dainų atmainų, apie 30 solo šokių. Dainoms dažniausiai pritariama gitara, rankų plojimu, pirštų spragsėjimu, kulniukų mušimu ir kitais garsais; šokiams akompanuojama kastanjetėmis. Atlikimo maniera improvizacinė, emocinga, ekspresyvi. Melodijos dažnai siauro diapazono, be šuolių, joms būdinga dažnas to paties garso kartojimas, gausi ornamentika, už pustonį mažesni intervalai, portamento, metras dažnai kintamas (6/8 ir 3/4). Klostėsi veikiamas senosios bizantiškosios liturginės ir maurų muzikos bei čigoniškos atlikimo manieros. Ypač paplito 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje; atsirado profesionalių flamenko atlikėjų – dainininkų, gitaristų, šokėjų.
Nuo 1922 Ispanijoje rengiami flamenko atlikėjų konkursai. 1958 Jerez de la Fronteroje įkurta flamenko tyrimo katedra leidžia žurnalą Flamenco. Profesionaliojoje ispanų muzikoje flamenko melodijas ir jam būdingus žanro bruožus vartojo M. M. de Falla, E. Granadosas, I. Albénizas, J. Turina.
508