Flándrija (pranc. Flandre, flam. Vlaanderen), administracinis regionas Belgijos šiaurėje, prie Šiaurės jūros. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Olandija, vakaruose – su Prancūzija.
Plotas 13 522 km2. 6,63 mln. gyventojų (2020). Oficialioji kalba – olandų, šnekamoji – olandų kalbos variantas (vadinamoji flamandų kalba). Flandrija suskirstyta į Antverpeno, Flamandų Brabanto, Limburgo, Rytų Flandrijos ir Vakarų Flandrijos provincijas. Flandrija – vienas tankiausiai gyvenamų Europos regionų (gyventojų tankis 490 žm./km2; Antverpeno provincijoje – 652 žm./km2, 2020).
Flandrijos šiaurės vakaruose yra Flandrijos žemumos dalis, šiaurėje – Kempeno žemuma. Pajūryje – smėlio kopos. Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Kritulių iškrinta apie 600 mm per metus (daugiausia spalio ir lapkričio mėnesiais).
Flandrija – ekonomiškai vienas stipriausių Europos ir svarbiausias Belgijos pramonės (sukuria apie 60 % Belgijos BVP) regionų. Apdirbamosios pramonės (perdirba daugiausia importines žaliavas) svarbiausios šakos – chemijos pramonė ir naftos perdirbimas, juodoji ir spalvotoji metalurgija, lengvųjų ir verslo automobilių surinkimas; didžiausi pramonės centrai – Antverpenas, Briugė, Gentas, Zeebrugge. Plėtojama elektronikos, tekstilės (Briugėje, Gente, Kortrijke), stiklo, maisto pramonė, laivų statyba. Antverpenas – didžiausias pasaulyje deimantų šlifavimo ir briliantų prekybos centras. Žemės ūkio svarbiausia provincija – Vakarų Flandrija. Auginama daugiausia pašariniai augalai, kviečiai, cukriniai runkeliai. Veisiama galvijai, kiaulės. Gėlininkystė.
Antverpeno–Briuselio, Briuselio–Oostendės, Antverpeno–Aacheno (Vokietija), Antverpeno–Kortrijko automobilių magistralės, Briuselio–Antverpeno geležinkelis. Alberto, Briugės–Gento, Gento–Terneuzeno (Olandija), Briugės–Oostendės laivybos kanalai. Didžiausias jūrų uostas – Antverpenas (krovinių apyvarta 223,7 mln. t, 2017; antrasis Europoje po Rotterdamo); kiti jūrų uostai – Briugė, Zeebrugge, Gentas. Tarptautiniai oro uostai Antverpene, Oostendėje, Gente. Turizmas.