flebitas

flebtas (phlebitis < gr. phleps, kilm. phlebos – vena), venos uždegimas. Jį sukelia infekcija, į veną patekusios dirginamosios medžiagos: hipertoniniai tirpalai, kai kurie vaistai, bakterijų ir kiti toksinai. Rečiau flebitą sukelia venoje susidarę trombai, radioaktyvioji spinduliuotė, trauma. Dažniausiai flebitas pažeidžia varikozines kojų venas, rečiau – rankų, kepenų ir kitų vidaus organų venas. Paprastai flebitas yra infekcinių ligų, infekuotų žaizdų, rožės ir kitų pūlinių uždegimų komplikacija. Iš gretimų audinių plintanti infekcija sukelia periflebitą, vėliau – flebitą. Žalojančiam veiksniui iš pradžių pažeidus endotelį, prasideda endoflebitas, vėliau visos sienelės uždegimas – flebitas ir periflebitas. Flebitas dažnai sukelia pažeistos venos trombozę – tromboflebitą. Dažniausiai sunku nustatyti, kas atsirado pirmiau – flebitas ar trombozė. Flebito simptomai: sukietėjusios, skausmingos juostos išilgai pažeistos venos, oda apie ją karšta, paraudusi. Po flebito vena lieka sustorėjusiomis sienelėmis, susiaurėjusi, kartais visai užanka. Gydoma priešuždegiminiais vaistais, antikoaguliantais, infekcinis flebitas – ir antibiotikais. Sergantieji didžiųjų venų flebitu kartais operuojami.

2289