Flensburg (Fleñsburgas), miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šlėzvigo‑Holšteino žemėje, prie Flensburgo įlankos (Baltijos jūra), Danijos pasienyje.
Flensburg
91 100 gyventojų (2021). Prekybos ir žvejybos uostas. Automobilių magistralės į Hamburgą, Århusą (Danija).
Mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, elektrotechnikos, popieriaus, maisto (alaus, romo, cukraus, žuvų) pramonė. Laivų statyklos. Technikos, jūreivystės, valdymo ir administravimo aukštosios mokyklos.
Teatrai (tarp jų operos). Istorijos, jūrų muziejai. Irklavimo klubai; vyksta regatos ir kiti vandens sporto renginiai.
Architektūra
Išliko bažnyčių: Šv. Jono (apie 1200), Šventosios Dvasios (apie 1386), gotikinės – Švč. Mergelės Marijos (1284, vėlyvojo renesanso altorius, 1598, vitražai, 1948, architektas K. Lassenas) ir Šv. Mikalojaus (14–15 a., bokštas, 16 a.). Gyvenamieji namai (14–19 a.), miesto sienos griuvėsiai su bokštu (1595), vandens bokštas (1902, architektas G. Olsteinas), Vokiečių namai (1930, architektas P. Ziegleris).
Istorija
Nuo 1284 miesto teisės. Buvo Holšteino grafų – Danijos karaliaus vasalų – valda. 16 a. tapo svarbiu prekybos centru. 1876 atiteko Prūsijai. Per 1920 plebiscitą Flensburgo gyventojai nusprendė, kad miestas turėtų priklausyti Vokietijai.
Lietuviai
1944 vasarą Flensburge ir jo apylinkėse apsigyveno nemaža lietuvių karo pabėgėlių. 1945 05 jie buvo išskirstyti į 3 pabėgėlių stovyklas Flensburge ir priemiesčiuose. Vėliau vien lietuviams paskirta stovykla Flensburgo Timmo Krögerio gimnazijoje. 1945 05 išrinktas pirmasis Flensburgo lietuvių komitetas (pirmininkas V. Kaupas).
1945 įkurta lietuvių pradinė mokykla (vedėjas K. Balėnas; 27 mokiniai). Nuo 1945 rengti pradinių mokyklų mokytojų, anglų kalbos, vairuotojų kursai. Lietuvių mokėsi Flensburgo jūreivystės mokykloje (jiems vadovavo generolas T. Daukantas). Veikė lietuvių parapija (klebonas kun. L. Klimas), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus skyrius (pirmininkas V. Kaupas), choras (vadovai B. Juršėnas, V. Puškorius). Flensburgo lietuviai turėjo futbolo komandą, šachmatininkų būrelį; veikė skautai.
1945–48 kas antrą dieną leistas biuletenis Lietuvių informacija. Išleista vienkartinių leidinių: Krivulė, Mūsų žodis, Visuomenės akis, Visuomenės balsas (visi 1945), Valio!!!, Tikrovė (abu 1946).
1946 išėjo kultūros žurnalo Žingsniai 3 numeriai, išleista A. Vaitkaus Flensburgo lietuvių stovyklos istorija Dienos be Tėvynės, 1947–49 – dar 5 lietuviškos knygos. 1946 lietuviai (apie 500 žmonių) perkelti į stovyklą šalia Flensburgo. 1948 stovykla panaikinta, dauguma lietuvių išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis.
2271