fliuvioglaciãlinės núosėdos (lot. fluvius – upė, srovė + glacialis – ledinis), ledyno tirpsmo vandenų srautų suklotos sluoksniuotos nuosėdos. Susidariusios iš gargždo, žvirgždo ir įstrižai sluoksniuoto įvairiagrūdžio smėlio. Pagal kilmę skiriamos ledyninės, arba intraglacialinės, fliuvioglacialinės nuosėdos (susidarė tekant tirpsmo vandenims pačiame ledyne) ir prieledyninės fliuvioglacialinės nuosėdos (susidarė tekant tirpsmo vandenims už ledyno). Įvairaus greičio ir stiprumo srovės suklojo skirtingas fliuvioglacialines nuosėdas: tekant lėtai srovei susidarė banguotai sluoksniuotas smėlis, tekant vidutinio sraunumo srovei – įstrižai sluoksniuotas smėlis ir žvirgždas su pavieniu gargždu, tekant srauniai srovei – plokščiai suklotas gargždas. Fliuvioglacialinės nuosėdos sudaro fliuvioglacialinio reljefo formas: ozus, zandrus, fliuvioglacialines terasas, keimus, keimines terasas, fliuvioglacialines deltas. Paplitusios visoje senojo apledėjimo zonoje, Lietuvos pietryčiuose, Baltijos ir Žemaičių aukštumose. Fliuvioglacialinės nuosėdos – viena dirvožemių uolienų (joje susidarę dirvožemiai užima apie 21 % Lietuvos dirvožemio dangos).
643