Nightingale Florence (Florencija Naitingèil) 1820 05 12Florencija (Italija) 1910 08 13Londonas, profesionaliosios slaugos pradininkė.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
Slaugos mokėsi Aleksandrijos Šv. Vincento Pauliečio institute, Egiptas) Kaiserswertho (Düsseldorfo priemiestis) protestančių diakonių institute ir Saint-Germaino (Paryžiaus priemiestis) ligoninėje. 1853 nemokamai vadovavo Londono moterų ligoninei. Ypač išgarsėjo dirbdama Krymo karo (1853–56) lauko ligoninėse Scutari (dabartinis Škoderis, Albanija) ir Balaklavoje (Krymas), kur matematinės analizės pagrindu kūrė statistikos metodologiją, t. y. fiksavo mirčių ir ligos priežasčių faktus, kuriais remiantis koreguota higiena, sanitarija, gaminamas maistas. Didžiojoje Britanijoje jos iniciatyva įkurta Karališkoji sveikatos komisija. 1860 Londone atidarė savo mokyklą ir slaugos namus, tokia veikla pakėlė slaugytojų prestižą. 1867 dėl nenustatytos ligos tapo neįgalia, beveik neišeidavo iš savo namų Londone (1907 visiškai apako), bet liko veikli. Amerikos statistikos asociacijos garbės narė (1874).
Florence Nightingale
Knygos
Svarbiausi veikalai: Ligoninės užrašai (Notes on Hospitals 1859), Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing 1860), Darbo klasės žmonių slaugos užrašai (Notes on Nursing for the Labouring Classes 1861).
Apdovanojimai
Pirmoji moteris, apdovanota ordinu Už nuopelnus (1907).
Florence Nightingale Pledge – priesaika, kurią slaugytojos turi duoti baigdamos mokymus (1893 sukūrė Lystra Gretter)
Florence Nightingale biustas (2021, skulptorė Amy Goodman; Aldershot, Hampšyro grafystė)
Florence Nightingale skulptūra (1914, skulptorė Feodora Gleichen; Derby)
Florence Nightingale (1870; Kongreso biblioteka Vašingtone)