Floreñcijos architektūrà
Iki 19 amžiaus
Šv. Minjato ant kalno bažnyčia Florencijoje (1018–1207)
Išliko Romos imperijos laikų taisyklingo plano miesto istorinis centras (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1982). Arno upė miestą dalija į 2 dalis, kurias jungia Ponte Vecchio (senasis perstatytas 1345, manoma, architektas T. Gaddi) ir Švenčiausiosios Trejybės (1252, perstatytas 1569, architektas B. Ammanati, 1944 sugriautas, 1957 atstatytas, restauruotas 1973) tiltai. Dauguma pastatų renesansiniai. Katedros aikštėje išliko Šv. Jono baptisterija (11–13 a.), lotyniškojo kryžiaus plano Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedra (13–14 a., 1966 restauruota). Sinjorijos aikštėje – senieji (1298, architektas Arnolfo di Cambio, 16 a. perstatyti, architektas G. Vasari, dekoruoti 1565), Lanzi lodžija (apie 1380, architektas S. Talenti, skulptoriai Giambologna, B. Cellini) rūmai.
Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedros Florencijoje fasadas (1586–1887)
Šv. Lauryno bažnyčios Florencijoje Naujosios zakristijos interjeras (1534, architektas Michelangelo)
Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedra Florencijoje (kupolas, 1420–36, architektas F. Brunelleschi)
Prie aikštės yra seniausia pasaulyje Uffizi galerija (pradėta 1560, architektai G. Vasari, B. Buontalenti, nuo 1581 dailės muziejus). Apreiškimo aikštėje – Pamestinukų prieglauda (1419–44, architektas F. Brunelleschi, skulptorius A. Della Robbia). Bažnyčios: romaninė Šv. Minjato ant kalno (1018–1207, Krucifikso koplyčia, 1448, architektas Michelozzo di Bartolomeo, tapyba dailininko T. Gaddi, Spinello Aretino ir kitų), Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (1258, 1771 atstatyta po gaisro, architektai G. Ruggieri, G. Mannaioni), Švenčiausiosios Trejybės (13–14 a., fasadas 1594, architektas B. Buontalenti), Naujoji Švč. Mergelės Marijos (apie 1278–apie 1360, ispaniškoji koplyčia, 1355, architektas I. Talenti, fasadas 1470, architektas L. B. Alberti, tapyba dailininkų F. Lippi, D. Ghirlandaio ir kitų), Šv. Kryžiaus (pradėta apie 1295 pagal architekto Arnolfo di Cambio projektą, fasadas 1863, Giotto di Bondoneʼs freskos, joje palaidotas Michelangelo) su Pazzi koplyčia (15 a., architektas F. Brunelleschi), gotikinė Šv. Mykolo (Orsanmichele, 1380), Visų Šventųjų (14 a., 17–18 a. perstatyta, fasado architektas M. Nifetti, tapyba dailininkų D. Ghirlandaio, S. Botticelli, G. Romei, restauruota 2001), Šv. Lauryno su Senąja (1428, architektas F. Brunelleschi) ir Naująja (1534, architektas Michelangelo) zakristijomis, Šventosios Dvasios (pradėta 1436, architektas F. Brunelleschi).
Rūmai: Bargello (Podestos, 13–14 a.), Davanzati (14 a., 1904 restauruoti, nuo 1910 muziejus), Medici‑Riccardi (1445–55, architektas Michelozzo di Bartolomeo), G. Rucellai (1451, architektas L. B. Alberti, skulptorius B. Rossellino), Pitti (pradėta 15 a. viduryje, architektas F. Brunelleschi), F. Strozzi (15 a. pabaiga–16 a. pradžia, architektai B. da Maiano, C. Cronaca). Laurencijanos biblioteka (16 a., architektas Michelangelo), Šv. Mykolo oratorijus (14–15 a., Donatello ir L. Ghiberti skulptūros).
Tvirtovės: Šv. Minjato (1533, architektas Michelangelo), Forte da Basso (apie 1535, architektas A. da Sangallo), Forte Belvedere (apie 1595, architektas B. Buontalenti).
19 amžius–21 amžiaus pradžia
19 a.–21 a. pradžios raiškesni pastatai: Italijos banko rūmai (1869), Švenčiausiosios Širdies bažnyčia (1877, perstatyta 1962, architektas Lando Bartoli), stadionas (1932, architektas P. L. Nervi), Naujosios Švč. Mergelės Marijos geležinkelio stotis (1935, architektas G. Michelucci), viešbutis Minerva (1960, architektas E. Detti), parodų rūmai (1974, architektas Pierluigi Spadolini), Naujieji teismo rūmai (1998–2012, architektas Leonardo Ricci), muziejus Archimedo sodas (2004).
2271
-Florencija