Florencijos susirinkimas

Floreñcijos susirinkmas, septynioliktasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1438–45. Sušaukė popiežius Eugenijus IV. Florencijos susirinkimas yra Bazelio susirinkimo (1431–49) dalis (kartais Florencijos susirinkimo pradžia datuojama 1431). 1438–39 Florencijos susirinkimas vyko Ferraroje, 1439 perkeltas į Florenciją, 1443 – į Romą. Florencijos susirinkimas siekė unijos su Stačiatikių Bažnyčia (Florencijos unija, 1439). Pasirašytos unijos bulės su graikais ir armėnais (1439), koptais ir etiopais (1442), sirais, chaldėjais ir maronitais (1444–45). Florencijos susirinkimas dar kartą patvirtino Filioque, bet neįpareigojo, kad Rytų Bažnyčioje kalbant Credo būtų sakoma ir iš Sūnaus. Mokė, kad esantys be nuodėmių arba tie, kuriems jos atleistos, po mirties tiesiogiai regės Dievą. Patvirtino popiežiaus primatą ir septynis sakramentus.

Dėl turkų osmanų užkariavimų kai kurios Florencijoje pasiektos unijos truko neilgai. Florencijos susirinkime dalyvavo Rusijos ir Lietuvos metropolitas Izidorius Kijevietis.

117