floristika

florstika, botanikos mokslo šaka, tyrinėjanti florą, jos kokybinius ir kiekybinius parametrus. Floristika siejasi su kitomis botanikos mokslo šakomis (sistematika, augalų geografija, paleobotanika, geobotanika, fitocenologija). Svarbiausias bet kurios teritorijos floristinių tyrimų tikslas – nustatyti floros rūšių įvairovę ir sudaryti floros sąrašą. Konkrečios teritorijos florą galima įvertinti kiekybiniais rodikliais: taksonomine sudėtimi (rūšių, genčių ir šeimų skaičiumi), sistematiniu spektru (rūšių gausiausios šeimos ir gentys), chorologinėmis, ekologinėmis ir kitų rūšių grupėmis bei jų tarpusavio santykiais. Lyginamoji floristika tiria skirtingų teritorijų arba tų pačių teritorijų įvairių skirtingų geologinių ir istorinių laikotarpių florą. Sparčiausiai floristikos mokslas buvo plėtojamas 20 a. antroje pusėje Rusijoje – kuriami nauji floros tyrimų, statistinio duomenų apdorojimo metodai, ieškoma būdų, kaip įvertinti kiekvienos rūšies reikšmę florai. Daugiausia teorinių veikalų iš floristikos paskelbė B. Jurcevas, V. Šmidtas (Rusija).

Lietuvoje

Floros tyrimai prasidėjo 18 amžiaus pabaigoje (J. E. Gilibert’as). Veikalų apie šalies ir gretimų kraštų florą parašė S. B. Jundzilas (Lietuvos D. Kunigaikštystės provincijoje augančių augalų aprašymas / Opisanie roślin w prowincyi W. Ksęstwa Litewskiego naturalnie rosnących 1791; Lietuvos augalų aprašymas / Opisanie roślin na Litwie 1811) ir J. Jundzilas (Laukinių ir sukultūrintų Lietuvos, Voluinės, Podolės ir Ukrainos augalų aprašymas / Opisanie roślin na Litwie, na Wołyniu, Podolu i Ukrainie dziko rosnących jako i oswojonych 1830). 1959–80 išleista Lietuvos TSR flora (6 t.), 1993–2003 – Baltijos šalių flora (3 t.). Floristikos srityje daugiausia dirbo P. Snarskis, M. Natkevičaitė-Ivanauskienė, A. Lekavičius, Ž. M. Lazdauskaitė, Jūratė Tupčiauskaitė.

849