fluoritas
fluortas (lot. fluor – tekėjimas, tėkmė), fluoridų klasės mineralas CaF2. Kristalai kubinės singonijos, kubo, rečiau oktaedro, formos, dažniausiai sudaro drūzas. Spalva įvairi, kartais būna juostuotas, bespalvis. Blizgesys stiklo. Kietumas 4. Tankis 3180 kg/m3. Liuminescuoja ultravioletiniuose ir katodiniuose spinduliuose (fluorescencija), pakaitinus (termoliuminescencija). Fluorito atmainos: ratovkitas (žemėti agregatai), chlorofanas (žalias), radiofluoritas (radioaktyvus), optinis fluoritas (skaidrus, bespalvis). Gamtoje fluoritas kristalizuojasi iš vidutinės ir žemos temperatūros hidroterminių tirpalų, užpildydamas plyšius granituose, pegmatituose, klintyse, jūrose – iš druskėjančio vandens. Naudojamas metalurgijoje (fliusas), chemijos pramonėje, optikoje, lazerių gamyboje. Didžiausi fluorito telkiniai yra Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Namibijoje, Prancūzijoje, Rusijoje.
fluoritas
2961