Fobas
Fòbas (Phobos), didesnysis Marso palydovas. Netaisyklingos formos 27 × 22 × 19 km dydžio. Skrieja beveik Marso pusiaujo plokštumoje orbita, artima apskritimui. Vidutinis nuotolis nuo Marso centro 9378 km, apskriejimo aplink Marsą ir apsisukimo apie savo ašį periodai vienodi – 7 h 39 minutės. Sudėtyje yra daug anglies junginių. Fobo paviršius padengtas dulkių sluoksniu, yra daug įdubų – kraterių, atsiradusių nuo meteoritų smūgių; Stickney kraterio skersmuo net apie 10 km. Arti šio kraterio ir toliau yra tiesių vagų (galbūt galingo smūgio sukeltų įtrūkių) tinklas. Fobas matomas tik pro didelius teleskopus. 1877 atrado A. Hallas. Fobą tyrinėjo erdvėlaivis Mars Global Surveyor. Fobas pavadintas senovės graikų mitų karo dievo Arėjo ir meilės bei grožio deivės Afroditės sūnaus vardu.
906