Fògo salà (port. Ilha do Fogo), sala Atlanto vandenyne, apie 400 km nuo Afrikos vakarinių kranto, Žaliojo Kyšulio salyne, tarp São Tiago ir Bravos salų. Plotas 477 km2. Apie 33 500 gyventojų (2021). Administracinis centras – São Filipe (10 000 gyventojų, 2021). Sala vulkaninės kilmės. Didžiausias aukštis 2829 m (veikiantis Fogo ugnikalnis; aukščiausias Žaliojo Kyšulio salyne). Pietrytiniai šlaitai apaugę žole, kitur – lavos srautai. Klimatas tropinis, drėgnas. Vidutinė metinė temperatūra pakrantėje 23–25 °C. Yra nykstančių endeminių rūšių (Echium vulcanorum, Erysimum caboverdeanum), randamų išoriniame ugnikalnio krašte. Ugnikalnio kalderoje Fogo, arba Chã das Caldeiras e Pico Novo, gamtos parkas (įkurtas 2009; plotas 84,69 km2). Žvejyba. Salos vakaruose ir šiaurėje auginama kukurūzai, kavamedžiai, arachiai, batatai, tabakas. Turizmas. Didžiausias miestas – São Filipe.
Fogo salos kraštovaizdis
Istorija
Fogo salą 1460 atrado italų kilmės portugalų keliautojas António Noli. Nuo 1500 joje kurėsi portugalai. Pradžioje sala buvo vadinama São Filipe, bet po vieno stipresnių ugnikalnio išsiveržimų pervadinta; dalis gyventojų persikėlė į gretimą Bravos salą.
Fogo ugnikalnis
skurdi augalija ugnikalnio šlaituose
-São Filipe; -Sao Filipe