Fokdė (Phōkis), istorinė sritis Vidurio Graikijoje.
Priklausė teritorija šiauriau Korinto įlankos, ribojosi su Bojotija ir Lokride. Dėl strategiškai patogios padėties, jos teritorijoje esančio visų graikų religinio centro Delfų Fokidė siekė išplėsti kultūrinę ir politinę įtaką visai Graikijai.
6 a. pr. Kr. susikūrė Fokidės polių (svarbiausi – Amfiklėja, Elatėja, Titorėja, Abajė, Daulis, Hiampolis) federacija, kuri turėjo kariuomenę, kaldino monetas. Fokidė priklausė Delfų amfiktionijai, 6–4 a. pr. Kr. dalyvavo vadinamuosiuose šventuosiuose karuose. 5 a. pr. Kr. viduryje sudarė sąjungą su Atėnais. Per Peloponeso karą (431–404) rėmė su Atėnais kovojančią Spartą. Pralaimėjo šventąjį karą (355–346) Lokridei, Tesalijai ir Tebams, kuriuos rėmė Makedonijos karalius Pilypas II, tapo priklausoma nuo Makedonijos. Nuo 196 pr. Kr. priklausė Aitolijos sąjungai. 146 pr. Kr. atiteko Romai.
Dabar Fokidės teritorija priklauso Ftiotidės ir Fokidės nomams.