folio rūgštis

fòlio rūgšts, pteroilglutãmo rūgšts, vitamnas BC, vitamnas B9, C₁₉H₁₉N₇O₆, 2‑amino‑4‑hidroksipteridino (pav., a), p‑aminobenzenkarboksirūgšties (b) ir glutamo rūgšties (vienos ar kelių; c) junginys. Oranžiškai geltoni kristalai. Sintetina augalai ir kai kurie mikroorganizmai (mielės, žarnų bakterijos). Ląstelėje folio rūgštis redukuojama, susidaro tetrahidrofolio rūgštis – aminorūgščių, nukleotidų ir kitų junginių apykaitos fermentų kofermentas. Žmogaus organizmo paros norma 0,2 mg, nėščiųjų ir maitinančių moterų – 0,8 mg folio rūgšties.

folio rūgštis

Stokojant folio rūgšties sutrinka deoksiribonukleorūgšties (DNR) sintezė kaulų čiulpų ląstelėse, susergama megaloblastine mažakraujyste (gydoma folio rūgštimi). Folio rūgšties struktūrinis analogas aminopterinas vartojamas leukozei gydyti. Folio rūgšties sintezę slopina antibakteriniai vaistai sulfamilamidai (p‑aminobenzenkarboskirūgšties analogai). Daugiausia folio rūgšties yra kepenyse, inkstuose, mėsoje, mielėse bei augalų lapuose.

2519